Bendriems mokslo ir verslo projektams, kuriuos įgyvendinant planuojama sukurti nemažai naujoviškų gaminių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė beveik 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Pagal ketvirtąjį priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ kvietimą 55 mln. eurų paskirstyta 91 teigiamai įvertintam projektui. Dar 12,45 mln. eurų skirta dviem stambiems projektams pagal ES investicijų priemonę „Intelektas LT-2“ . Skaityti toliau
Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau
Lietuvoje prasideda forumas, skirtas gyvybės mokslams, – „Gyvybės mokslai Baltija 2016“ („Life sciences Baltic 2016“). Jo metu Lietuvoje susirinks visi garsiausi pasaulyje gyvybės mokslų skyriaus atstovai.
Į sostinę susirinko biotechnologijų, farmacijos, medicinos ekspertai, Nobelio premijų laureatai, mokslininkai ir verslininkai iš viso pasaulio. Miesto meras Remigijus Šimašius pasveikino svečius atvykus į Vilnių – laimingiausią Europos sostinę.
Rugsėjo 14–15 dienomis vykstančiame didžiausiame šiaurės Europoje ir vieninteliame tokiame Baltijos šalyse forume – startuolių verslumo mokymai bei prisistatymai investuotojams, konferencija, Skaityti toliau
Kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda „Accelerating Science“. Šią dieną Vilniaus universitetas (VU) ir visas Lietuvos mokslas pradės naują inovacijų plėtros etapą.
VU rektorius prof. Artūras Žukauskas į naujus mokslo centrus deda daug vilčių. „Centruose ne tik turime unikalią įrangą – mes mokame ja naudotis. Skaityti toliau
Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. Valstybės politikos formuotojams nacionalinės mokslo programos (NMP) – galimybė kasdienėje veikloje vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais ir taip stiprinti žinybinių institucijų kompetenciją.
Probleminės sritys yra kompleksinės, apima kelias mokslo sritis ar kryptis. Mokslininkų Skaityti toliau
„Kino pavasaris“ jau ketvirtąjį kartą pristato mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Į jį atrinktas juostas vienija mokslo tema ar mokslinės fantastikos žanras.
Kaip teigiama organizatorių pranešime spaudai, šiemet režisieriai dalinsis fantazijomis apie žmonijos ateitį, nagrinės žmonių baimes ir šypsena žvelgs į netikėtus mokslo išradimų panaudojimo būdus.
Kovo 20 d., prasidedančio „Eureka“ festivalio programa skirta vyresnių klasių mokiniams Skaityti toliau
Šiandien, kai miestuose daugėja įvairių rūšių transporto, o kartu su juo – ir automobilių spūsčių, kai užmiesčio kelių apkrovimas sunkiasvoriais automobiliais (ypač tam tikruose šalies regionuose) siekia kritinę ribą, peršasi išvada, jog mums reikia daugiau kelių. Tai – neteisingas sprendimas. Henris Fordas yra pasakęs: „Jeigu būčiau klausęs žmonių, jie manęs būtų paprašę išrasti greitesnį arklį“. Transporto sistemų ir logistikos sričiai reikalingas proveržis, panašus į tą, kuris pasodino mus prie automobilio vairo. Skaityti toliau
Dešimtį tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsaujančių iš arčiau pažinti mokslo virtuvę pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet vyks rugsėjo 26-ąją. Dešimties metų jubiliejų pasitinkantis mokslo populiarinimo renginys pakvies į daugiau kaip 250 nemokamų renginių didžiuosiuose šalies miestuose ir regionuose.
Tądien pabendrauti su mokslininkais ir jų darbo aplinkoje pajusti atradimų džiaugsmą bus galima Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtų astronominėje observatorijoje ir dar daugelyje Lietuvos vietų. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Vilniuje prasidės XI tradicinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2014“. Šioje daugiau nei savaitę truksiančioje žinių šventėje Vilniaus universitetas užims išskirtinę vietą. Beveik 80 proc. festivalio renginių vyks VU arba juos organizuos VU mokslininkai ir studentai. Miestiečius kviesime į daugybę skirtingų mokslo sričių paskaitų, ekskursijų, filmų peržiūrų ir kitų renginių, vyksiančių visuose VU fakultetuose, padaliniuose, institutuose bei mokslo centruose. Skaityti toliau
Šiuos mokslo metus Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleiviai pradės išmaniai – čia įrengta pirmoji Lietuvoje „Microsoft“ ir „Prestigio“ išmanioji klasė. Joje dalį knygų pakeis planšetiniai kompiuteriai, o kreiduotą lentą – išmanioji, lietimui jautri lenta. Taip moksleiviai bus skatinami domėtis tiksliaisiais mokslais, o mokytojai – tobulinti mokymo procesą, panaudojant naujausias technologijas. Skaityti toliau
4G yra mobilusis internetas, turintis laidinio interneto greitį. Taip mano kas antras vartotojas, o penktadalis jų įsitikinę, kad 4G greitis viršija 100 Mbps.
Tai atskleidė 4G LTE besinaudojančių vartotojų apklausa, kurią šių metų vasarą „Omnitel“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“).
Skaityti toliau
Seimo Sveikatos reikalų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai svarstė klausimą dėl elektromagnetinės spinduliuotės reguliavimo ir jo įtakos elektroninių ryšių verslui Lietuvoje ir kitose ES šalyse narėse.
Mobiliojo ryšio operatoriai siūlo keisti Lietuvos higienos normą HN 80:2011 ir šioje higienos normoje nustatytą didžiausią leidžiamą elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio leidžiamą vertę 0,3 GHz-300 GHz radijo dažnių juostoje nuo 10 μW/cm2 padidinti bent Skaityti toliau
„Polinkis į vieną ar kitą profesinę sritį moksleiviams pradeda formuotis dar 5–6 kl., daugiau nei 20 proc. moksleivių dėl studijų krypties apsisprendžia dar 5–8 klasėje, todėl tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų trūkumo problema turi būti sprendžiama reformuojant mokytojų rengimo procesą, ugdymo programas bei metodiką“, ̶ teigiama šiandien paskelbtoje VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ekspertų parengtoje apžvalgoje „Gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ugdymo stiprinimas mokyklose“, kurioje analizuojant sėkmingiausias užsienio praktikas, Skaityti toliau
UAB „Altechna“, viena lazerinės optikos, optoelektronikos ir lazerinių komponentų gamybos ir tiekimo lyderių šalyje, nuolat investuoja į naujų optinių mazgų ir sistemų kūrimą bei gamybą, todėl šios srities aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis auga. Siekdama pritraukti jaunų specialistų, įmonė sukūrė studentams skirtą stažuotojų programą „Altechna lazerių dirbtuvės“.
Tris mėnesius, nuo kovo iki gegužės, 22 VU Fizikos fakulteto III–IV kurso studentai turėjo galimybę supažinti su lazerinių komponentų ir sistemų tiekimu ir iš arti pamatyti, kaip Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukonstravo tokią sistemą: fotoaparatas nufotografuoja gintariuką, programa įvertina spalvą ir tada mineralas nukreipiamas į reikiamą kibirėlį. Jei vienas žmogus 1 gintarą surūšiuodavo per 1 sekundę, tai automatizuota linija 7-10 gintarų!
„Viršininkas pasikviečia darbuotoją į kabinetą ir įteikia jam atleidimo lapelį. Darbuotojas susijaudina. Ar tai liūdesio ar džiaugsmo ašara? Robotas, užėmęs darbo vietą, žmogui suteikia naują gyvenimą. Robotas išlaisviną žmogų, asmenybę! Gal jis pradės skaityti, mokytis ir mąstyti? Pažiūrėkime, kokius robotus kuria mūsų mokslininkai ir inžinieriai“, – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
Didinti šiuo metu gana menką lietuvių informuotumą apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas galėtų nuoseklus mažų mokslo populiarinimo projektų įgyvendinimas visoje Lietuvoje, regionuose suburtas nevyriausybinių organizacijų tinklas ir tikslingas mokslinio raštingumo gebėjimų ugdymas, teigia Socialinių inovacijų institutas, daugiau nei dvejus metus kartu su partneriais įgyvendinęs projektą, kurio metu ieškota geriausiai veikiančio mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelio. Skaityti toliau
Šalia Baisogalos neseniai įrengtas penktasis pasaulyje magnetometras, kuris matuos žemės magnetinio lauko svyravimus. Lietuvos mokslininkams jį padovanojo Kalifornijos širdies matematikos institutas. Prietaisas leis numatyti magnetinio lauko poveikį žmogaus organizmui ir apsaugoti nuo ligų paūmėjimo, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Svarstyta ar Škotijoje, ar Lietuvoje pastatyti šį matavimo prietaisą. Amerikiečiams pasirinkus Baisogalą, Lietuva tapo globalinio žemės magnetinio lauko matavimo registro sistemos dalimi. Skaityti toliau
Kompiuterius, automobilius, saulės elementus, tankus – viską gaminame iš įvairiausių medžiagų. Kai susidėvi, siekiame perdirbti ir vėl gaminame iš naujo. Tobulesnius daiktus iš pažangesnių medžiagų. Ir štai, neseniai lenkų įmonė Nano Carbon paskelbė, kad sėkmingai pradėjo komercinę grafeno gamybą.
„Grafenas internetą gali paspartinti apie šimtą kartų. Grafenas naikina bakterijas. Kinijos mokslininkai grafeno pagrindu sukūrė pakavimo popierių, kuris prailgina maisto galiojimo laiką. Sukurtas apie 1000 kartų jautresnis vaizdo jutiklis. Skaityti toliau
Nuo šiol viso pasaulio interneto naršytojai gali ne tik virtualiai pasivaikščioti Lietuvos gatvėmis, bet ir aplankyti gražiausias šalies vietas, parkus, muziejus. Nauja „Google“ žemėlapių programa leis apžiūrėti daugelio objektų vidų ir patiems žemėlapį papildyti, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Pasižvalgyti nuo Palangos tilto arba pabraidyti po Kuršių nerijos kopas – dabar gražiausios Lietuvos vietos internete prieinamos interneto naršytojams. Pernai pristačiusi nufotografuotas Lietuvos gatves, šiemet atnaujinta „Google“ žemėlapių programa papildyta vaizdais iš aštuonių lietuviškų muziejų ir 23 parkų. Skaityti toliau
Žmonių srautai – vienas svarbiausių rodiklių daugelyje verslo sričių, leidžiantis spręsti apie rinkodaros kampanijų efektyvumą, padedantis optimizuoti darbo laiką. Siekdami, kad verslininkai galėtų juos valdyti, lietuviai sukūrė unikalų žmonių srautų skaičiavimo sprendimą „SEMSeye“.
Nedidelis įrenginys tvirtinamas ant lubų, virš įėjimų į parduotuves, kavines, sporto klubus, parodas, koncertus, forumus, arba transporto priemonėse: autobusuose, traukiniuose, keltuose. Vaizdo kameros pagalba skaičiuojami įeinantys ir išeinantys žmonės. Informaciją apie tikslų apsilankiusiųjų skaičių tam tikru laiku vartotojas gali sekti Skaityti toliau
Maždaug po mėnesio visi norintys galės apsilankyti virtualiose ekskursijose po šiuolaikines laboratorijas, mokslinių tyrimų centrus ir daugiau sužinoti apie saulės elementų gamybą, genų „karpymą“, istorinių pokyčių pėdsakus ir gamtinės įvairovės problemas.
Kiekvieną ekskursiją sudarys vaizdo pasakojimas ir trys komiksai, kurie leis žaismingai pristatyti informaciją. Visas ekskursijas, kurių bus keturios, apjungs bendras interaktyvus komiksas. Skaityti toliau
Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.
Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai Skaityti toliau
„Universitetas neturėtų rengti tik siauros srities specialistų. Jo užduotis – plataus akiračio ir, svarbiausia, gebantys komunikuoti profesionalai ir piliečiai. Tik savo veiklos srityse dirbantys ir tarpusavyje nekomunikuojantys specialistai yra praeitis, nes atviroje visuomenėje viskas ir vis glaudžiau siejasi tarpusavyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis. Skaityti toliau
Pats seniausias žinomas muzikos instrumentas yra maždaug 40000 metų senumo fleita. 1759 metais Prancūzijoje jėzuitų kunigas išrado elektrinį klavesiną. Tai pirmasis žinomas elektra varomas muzikos instrumentas pasaulyje. Daugiau nei po šimtmečio, Tomas Edisonas sukūrė fonografą. Pasuko rankenėlę ir prietaisas prakalbo. Kas įvyko po to?
„Mūsų Žemėje iš viso yra apie 44 tūkstančiai radijo stočių. Kiekviena dieną jos kažką groja. Muzika mus įkvepia, pakelia nuotaiką, atpalaiduoja arba sukelia kitas emocijas. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 11 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks Gyvybės mokslų centro (GMC) kapsulės įdėjimo ceremonija. Jos metu bus pasirašytas laiškas ateities mokslininkų kartoms. Renginyje dalyvaus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
GMC projektas yra bene vienintelis Lietuvoje įgyvendinamas slėnių programų projektas, kurio vienas pagrindinių prioritetų – jaunimo problemų sprendimas ir pasauliniu Skaityti toliau
Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemetį daugiau kaip 100 renginių pakvies rugsėjo 27 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Šiųmetė mokslo ir atradimų naktis kvies pasidomėti, ką iš tikrųjų veikia mokslininkai už laboratorijų ribų ir kokiais mokslo atradimais naudojamės dažniausiai mūsų kasdieniame gyvenime.
„Retai susimąstome, kad kasdieniame gyvenime mus supa tūkstančiai mokslo atradimų, dar rečiau pasitaiko progų paklausti pačių mokslininkų, Skaityti toliau
Trijose Kauno mokyklose – „Aušros“, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijose ir Senamiesčio pagrindinėje mokykloje bei vėliau dar dviejose Vilniaus ir Klaipėdos ugdymo įstaigose pradedamas „A mokyklos“ (ateities mokyklos) projektas, kurio metu visi minėtų ugdymo įstaigų auklėtiniai bus aprūpinti elektroninėmis mokinio kortelėmis, pakeisiančiomis grynuosius pinigus, įprastus moksleivio pažymėjimus bei mėnesinius viešojo transporto bilietus.
„Mokiniai elektronine kortele galės naudotis įeidami į mokyklą, užsisakydami Skaityti toliau
Lietuvos mokslo centrai, įmonių asociacijos, aukštosios mokyklos ir kitos su mokslu dirbančios organizacijos kviečiamos teikti paraiškas mokslo ir technologijų populiarinimo renginių finansavimui. Tai jau antrasis renginių rėmimo ciklas Socialinių inovacijų instituto kartu su partneriais įgyvendinamame projekte, kuriuo siekiama didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais ir gerinti mokslininkų gebėjimus pristatyti savo tiriamuosius darbus. Skaityti toliau
Kovo 20–24 dienomis Vilniaus Universiteto Fizikos fakultete vyks 56-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings“. Jos metu 185 Lietuvos ir kitų šalių jaunieji mokslininkai atvirai dalinsis savo žiniomis, išradimais, atradimais bei mintimis apie nežinomybės analizavimą.
Konferenciją organizuoja Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Studentų Mokslinė Draugija, remiama Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių. Konferencijos renginiai yra atviri visiems smalsiems ir norintiems pažinti modernaus mokslo ribas, rašoma universiteto pranešime spaudai. Skaityti toliau
Poliarinė palydovų raketa-nešėja (Polar Satellite Launch Vehicle) šiandien, vasario 25 dieną, iš Indijos į orbitą iškėlė 7 palydovus, tarp kurių ir pirmasis nanopalydovas su mobiliuoju telefonu, veikiančiu „Android“ operacinėje sistemoje.
Tarp šių palydovų taip pat 3 Kanados zondai ir kurių vienas skirtas mažų asteroidų paieškai ir kosmoso šiukšlių sekimui. Jis sveria tik 74 kg ir panadintas „NEOSSat“ vardu.
Dar Indijos kosmoso agentūros paslaugomis pasinaudojo Jungtinė Karalystė, Skaityti toliau
