Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.
Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau
Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau
Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.
Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d. į Anapilį iškeliavo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) tarybos narys Gintaras Šležas (1964-2018), taip pat ėjęs Vakarų Aukštaitijos krašto sueigos ir Pasvalio skyriaus pirmininkų pareigas.
Užuojautą dėl G. Šležo mirties pareiškė LTRS sąjungos vadovybė. „Netekome didžio Lietuvos patrioto ir gynėjo – žmogaus, kuris savo gyvenimu liudijo meilę Lietuvai, nuolat kovojo už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Užjaučiame šeimos narius, bendražygius, bendradarbius ir visus bičiulius dėl skaudžios netekties. /…/ Liūdime netikėtai mus apleidusio draugo, bičiulio, Skaityti toliau
Birželio 27 d. Teisingumo ministerija (TM) išplatino pranešimą, kad prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungė Respublikonų partija (RP), vienijanti beveik 1 300 narių. TM patvirtino šių partijų reorganizavimui skirtų dokumentų tikrumą. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS).
Respublikonų partija neatitiko Politinių partijų įstatymo reikalavimo – savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl nusprendė susijungti su TS. Vasario 24 d. vykusiame neeiliniame suvažiavime buvo priimtas sprendimą dėl partijos pertvarkymo – prisijungti Skaityti toliau
Kiekvienas apibrėžimas riboja. Būtį, vertybes ir tapatybes. Neatsitiktinai kuriant judėjimą dažnai daug laiko ir jėgų skiriama pavadinimui. Bet koks pavadinimas iškelia vieną, daugiausiai – du-tris akcentus, užgoždamas ar palikdamas nuošalyje kitus, galbūt tokius pat svarbius. Atsiranda pagunda visą būtį aiškinti viena idėja – tautiškumo, religijos, laisvos rinkos, žmogaus teisių ar socialinės vienybės, o kartais ir dar siauresne kategorija. Net jei to nėra, išorėje dažnai atrodo būtent taip.
Žodis „tauta“ savyje apima gana daug – ištisą prigimtinę, kultūrinę, politinę ir socialinę Skaityti toliau
Gegužės 16 d. įvyko Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Šiaulių kultūros namų (Aušros alėja 21), kuriuos už savo pinigus ir laisvanoriškus paaukojimus 1934-1936 metais pastatė tautininkai, įtraukimo į privatizavimo sąrašus.
Šiame posėdyje dalyvavęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, tautininkas Audrius Rudys paaiškino, kad okupavus Lietuvą, šios patalpos, priklausiusios Lietuvių tautininkų sąjungai buvo konfiskuotos ir perduotos komunistų partijai. Skaityti toliau
Tautininkų Sąjungos kvietimu rugsėjo 12 d. 21 val. į Lietuvą atvyksta aktyvūs Ukrainos tautinio išsivadavimo judėjimo ir Maidano dalyviai, Rusijos imperialistų vadinamų „banderovcais“, vadovai – organizacijos „Dešinysis sektorius“ (DS) lyderiai ir prieš Rusijos invaziją fronte kovojantys kariai: „Dešiniojo sektoriaus“ partijos lyderis Andrij Tarasenko, DS pilietinės organizacijos valdybos narys Arsentij Klimačiov, Kijevo „Dešiniojo sektoriaus“ organizacijos vadovas Volodimir Zagazej ir Savanoriškojo ukrainietiško korpuso prie „Dešiniojo sektoriaus“ kapitono Voloviko vardo atskiros karinės taktinės grupės vadas Oleh Kuzko. Skaityti toliau
Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą, kviesdama keisti sostinės gatvių pavadinimus, skirtus su sovietų valdžia kolaboravusiems: Salomėjai Nėriai, Kaziui Borutai ir Liudui Girai. Šias gatves siūloma pervadinti Lietuvos partizanų vadų Adolfo-Ramanausko Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir ukrainiečių nacionalinio didvyrio Stepano Banderos vardais, pastaruoju atveju parodant solidarumą su broliška ukrainiečių tauta.
Kartu kviečiama nukeldinti paminklą su sovietų valdžia bendradarbiavusiam Petrui Cvirkai, jo vietoje pastatant paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Skaityti toliau
Signataras Kazimieras Uoka
Susipažinome apie 2001-uosius. Kazimieras tuo metu jau buvo žinomas, stambaus kalibro politikas, Nepriklausomybės akto signataras, dviejų Seimų narys, buvęs Valstybės kontrolierius. Aš – geltonsnapis, politikos pradinukas, dar tik žengiantis pirmuosius viešojo gyvenimo žingsnius.
Sujungė jo kuriamas Lietuvos piliečių judėjimas. Tikslas numeris 1 buvo užkirsti kelią žemės pardavimui užsieniečiams, bet po kiek laiko gimė kur kas fundamentalesnė ir platesnė programa, su užmoju pakeisti visą Lietuvos politinę sistemą. Kazimieras svajojo sutelkti visas sveikąsias tautines jėgas, Skaityti toliau
Kovo 19 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras dr. Audrius Rudys pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Šioje deklaracijoje įvardyti siekiai – dorovinis atgimimas, veiksminga šeimos politika, tautos ir valstybės suverenumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija, savivaldos ir bendruomenių stiprinimas. Deklaracijos iniciatorė – „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kartu ją pasirašė Respublikonų ir Žemaitijos partijos ir gausus būrys visuomeninių organizacijų.
Išsyk po to internete ir kitur pasipylė gausūs ir pikti pareiškimai: ką – tautininkai su paksistais? Gėda. Moralinis žlugimas. Išdavystė. Bet perskaitykime deklaracijos tekstą. Skaityti toliau
Kovo 11 d., Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengs jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes „Tėvynei“.
Eitynių dalyviai nuo Katedros aikštės žygiavo Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės prie Lietuvos Respublikos Seimo. Skambėjo tradicinis šūkis skambės šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyko nedidelis mitingas, buvo sakomos šventinės kalbos, giedamas Tautos himnas. Sveikinimo kalbas tarė Lietuvių tautininkų sąjungos Skaityti toliau
Vasario 16-ąją, kaip ir kasmet, Kaune nuo Ramybės parko pajudėjo patriotinio jaunimo eisena. Šiemet iškeltas šūkis „Lietuva yra mūsų“, kuris reiškia, kad ne visi pritaria Europos Sąjungos (ES) vykdomai migrantų politikai, rašo kasvyksta.lt.
Kasmet šias šventines eitynes rengiančios Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vicepirmininkas Julius Panka žurnalistams sakė, kad šių metų eisenos šūkis nėra atsitiktinis, nes ES atsidūrė ant iširimo ribos.
„Tai mes tiesiog norime pabrėžti, kad Lietuva yra mūsų tautos namai, žemės lopinėlis, kurį Skaityti toliau
Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.
Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia Skaityti toliau
Sausio 15 d. 10:30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Nepriklausomybės akto signataro, išrinktojo Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) pirmininko Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Solidarumas su Europos sąjungos biurokratų puolama Lenkijos Respublika ir ES migracijos politikos grimasos“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus LTS išrinktas vicepirmininkas ideologijai Marius Kundrotas bei Profesinės sąjungos „Solidarumas։ koordinacinės tarybos ir LTS tarybos narys Ričardas Garuolis.
Sausio 13 d. 18 val. prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10) Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) ir Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kviečia visus neabejingus lietuvius pagerbti Laisvės kovotojų atminimą.
Minėjimo dalyviai prie TV bokšto iš tautinių spalvų žvakių sudės Lietuvos valstybingumo simbolį – Gedimino stulpus ir dainuos tautines dainas.
„Šiuo metu visuomenėje kyla daug nesutarimų dėl 1991 metų Sausio 13-osios įvykių įamžinimo. Keletas verslininkų ir politinio elito atstovų siūlo šią datą įprasminti mėlynos Skaityti toliau
Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.
Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau
Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val.,pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę.
„Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik intelektu nepasižyminčius „vatnikus“, bet ir sugeba prasiskverbti į Lietuvos viešųjų „intelektualų“ makaules. Skaityti toliau
Straipsnis skiriamas 1905 m. gruodžio 4–5 d. suburto Didžiojo Vilniaus Seimo 109-osioms metinėms.
1874 m. rugpjūčio 10 d. gimęs Antanas Smetona jau mokykloje išsiskyrė tautiškumu ir lyderio bruožais. Skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, atstovavo moksleiviams konfliktuose su valdžia. Baigęs Peterburgo universitetą įgijo teisininko specialybę. Dirbo advokatūroje, po to – Žemės banke [1]. Skaityti toliau
Skiriama Vinco Krėvės 59-osioms mirties metinėms
Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.
1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau
10. Tautininkų sąjunga: dabartis ir ateities uždaviniai
1989 m. atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga, 2008 m. reorganizuota į Tautininkų frakciją Tėvynės sąjungoje, 2011 m. atsikūrusi Tautininkų sąjungos vardu, perėjo ilgą ideologinės ir organizacinės raidos kelią. Skirtingais etapais jos akcentai skyrėsi, priklausomai nuo vienos ar kelių vidinių srovių įsigalėjimo, kai kuriais atvejais politinis veidas keitėsi gana radikaliai.
Pirmasis ideologinis šaltinis, žinoma, buvo prieškarinė Lietuvių tautininkų sąjunga. Organizacinis – liaudies dainų klubas „Raskila“. Skaityti toliau
10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias
1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau
Po daugiau nei dvidešimt metų atgimęs „Aktorių duetų konkursas“ vakar į Lietuvos teatro sąjungą subūrė sostinės žiūrovus. Vakaro metu pasirodė dvylika jaunos kartos aktorių. Už aukštos meninės kokybės sceninę kompoziciją, išskirtinį profesinį meistriškumą partnerystėje, originalią žodžio ir minties sintezę, žanro ir formos pojūtį konkurso komisijos apdovanotos trys aktorių poros.
Pirmos vietos laimėtojos – Virginija Kuklytė ir Indrė Mickevičiūtė konkursui paruošė ištrauką iš autobiografinių improvizacijų spektaklio Skaityti toliau
Kol tautininkai ir konservatoriai sprendžia vidines problemas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) nusprendė įkurti savą Tautininkų frakciją.
Tokios iniciatyvos ėmėsi partijos pirmininkas milijonierius Ramūnas Karbauskis, rašo „Lietuvos žinios“.
Anot dienraščio, naujasis LVLS darinys galėtų tapti gelbėjimo ratu pastaruoju metu posūnių vietą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose užimantiems tautininkams. Skaityti toliau
Po sunkios ligos Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo namuose netoli Čikagos mirė žymus Amerikoje ir Lietuvoje JAV lietuvių politikos ir visuomenės veikėjas, statybos inžinierius, savo gyvenimą paskyręs Lietuvos Nepriklausomybei ir lietuvybės reikalams, Eugenijus Algimantas Bartkus.
Jis buvo labai mielas ir šiltas, šviesus ir išmintingas žmogus.
Eugenijus Algimantas Bartkus gimė 1925 m. balandžio 4 d. Zubiškėse, Trakų apskrityje pasiturinčių lietuvių šeimoje. 1942–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete. 1944 metais, artėjant Sovietų armijai, kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją ir ten tęsė studijas. Skaityti toliau
