Žymos archyvas: lietuvių tautinė tapatybė

O. Voverienė. Apie Lietuvių tautinę tapatybę (4)

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Asmenybės ir tautos būdą nelemia nei genetika, nei kraujas. Žmonės istorijoje gyvena tam tikromis sąlygomis ir tos sąlygos formuoja žmogaus būdą. Spurga.

Savo laiku akad. Romualdas Grigas vienoje viešoje jo paskaitoje kalbėjo: „Teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje tautų tautinės tapatybės klausimams ir vienas iš pranešėjų savo pranešime akcentavo: „Buvau Azijoje, buvau Afrikoje, puikiai pažįstu Europą, bet čia, Lietuvoje visai kitas mentalitetas. Todėl manau, kad lietuvių tapatybės klausimai turėtų būti analizuojami tiksliau“. Skaityti toliau

Vyksta paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“ (2)

Skulptorius Eduardo Lapaitis savo namuose Montevidėjuje. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija Urugvajuje | B. Tilmantaitės nuotr.

Nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d., Vilniaus Lukiškių aikštėje, priešais Užsienio reikalų ministeriją, bus eksponuojama paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“, kurioje pirmą kartą pristatomi XX a. viduryje į Pietų Ameriką išvykusių lietuvių portretai ir istorijos.

2019 m. sausio mėnesį vykusią Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspediciją į Urugvajų ir Argentiną, kurios metu buvo renkamas lietuvių bendruomenių kultūrinės veiklos dokumentinis paveldas, įrašinėjami prisiminimai ir pasakojimai, finansavo Vasario 16-osios fondas. Ekspedicijos metu įvyko 26 susitikimai, surinkta daug unikalių is Skaityti toliau

Įsigaliojo EŽTT sprendimas – Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu (19)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.

„Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, Skaityti toliau