Žymos archyvas: Latvijos konstitucija

Tautininkų sąjungos pirmininkas A.Rudys ragina Seimo narius palaikyti tradicinę šeimą (tiesioginė transliacija) (2)

Audrius Rudys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 2 d. apie 12 val. Lietuvos Respublikos Seimas imasi svarstyti Konstitucijos 38-ojo straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama patikslinti šeimos apibrėžimo sąvoką. Siūloma tokia šio Konstitucijos straipsnio redakcija:

,,38 straipsnis

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Šeima sukuriama sudarius santuoką.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Skaityti toliau

A. Akstinavičius. Priešrinkiminiai „perliukai“ (7)

Arvydas Akstinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei nuolatos girdite kalbas apie Seimo rinkimų tvarkos, sistemos keitimus, net nežiūrėdami į kalendorių galite būti tikri, jog iki jų beliko metai laiko. Ar net mažiau. Kaip visados, taip ir šįkart, viešojoje erdvėje skamba panašūs politiniai „perliukai“.

Pirmas perliukas – mažinti Seimo narių skaičių.

Argumentuojama tuo, kad sumažėjo gyventojų skaičius. Tačiau Seimo rinkimuose balsuoja ne gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių, skirtingai nuo gyventojų Lietuvoje, skaičius pakito neženkliai. Beje, įdomiausiai atrodo tie politikai, kurie viešai propaguodami šį siūlymą, tuo pačiu skelbia didelį susirūpinimą emigracijos klausimais. Skaityti toliau

G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose? (55)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 30 d. lietuvių kalbos gynėjų mitinge prie Seimo

Sunku surasti mandagių žodžių, kurie apibūdintų piliečius ir viešus veikėjus, o ypač Seimo narius, Tautos atstovus, siekiančius žūt būt palaužti Lietuvos Konstitucijos ginamą  lietuvių kalbos valstybiškumą. Vakar (birželio 29 d.), taip vadinamos nacionalinės televizijos laidoje vienam iš tokių veikėjų apsivertė liežuvis pareikšti, kad ketvirtį amžiaus galiojusi piliečių vardų ir pavardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose tai esą neobolševikų darbas. Skaityti toliau

S. Daukanto aikštėje paminėta valdžios smurtu paminta Konstitucija (nuotraukos, video) (6)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Spalio 17-ąją į Simono Daukanto aikštę susirinkę laisvieji menininkai ir piliečiai jau 29-ąjį kartą paminėjo smurtu ir melu 2012-ųjų gegužės 17-ąją Garliavoje pamintą Lietuvos Konstituciją.

Susirienkusieji priešais Prezidentūrą kreidelėmis piešė žodį „tiesos“, šnekučiavosi. Klaipėdos gimnazijos mokiniai, viešintys Vilniuje ir ėję per S.Daukanto aikšte, nepasikuklino ir prisijungė prie šio meninio renginio – padėjo kreidelėmis užrašyti likusias raides. Skaityti toliau

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą (5)

LLRA veikėjai kupini ryžto „prastumti“ savo parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą | DELFI, A.Solomino nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pateikė Kultūros ministerijai pastabų dėl LLRA atstovo Kultūros ministerijoje Edvardo Trusevičiaus pastangomis parengtų Tautinių mažumų įstatymo projekto, bei Valstybinės kalbos įstatymo 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

VLKK nuomone, jeigu kai kurios įstatymo projektų nuostatos būtų įgyvendintos tai jos  pažeistų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą.

Pasisakydama dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto VLKK pažymėjo: Skaityti toliau

Latvijoje svarstomos Konstitucijos pataisos skirtos įtvirtinti pagrindinėms valstybės vertybėms (1)

latvija-briviba-nepriklausomybe2012 m. vasario 18 d. Latvijoje įvyko refendumas dėl Konstitucijos pataisų, leisiančių paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijoje. Jį inicijavo Latvijos rusakalbių radikalų organizacijos, dangstydamosi žmogaus teisių gynimu ir įvairiomis Europos Sąjungos deklaracijomis. Referendume dalyvavusių Latvijos piliečių dauguma balsavo prieš tokias pataisas, tačiau pietryčių Latvijos kai kuriuose miestuose, kur vyrauja slavakalbiai, laimėjo pataisų šalininkai.

Referendumas suneramino Latvijos visuomenę, nes įrodė, kad dabartiniai šalies įstatymai negarantuoja teisinės apsaugos nuo valstybės griovimo iš vidaus. Skaityti toliau

N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą? (63)

Neringa Jagelevičiūtė-Teišerskienė | A.Teišersko nuotr.

Kas yra tauta? Tauta – tai žmonės. Vadinasi, tu ir aš. Mes. Ir visgi vien to nepakanka. Žmones turi kažkas sieti. Kas sieja žmones, besivadinančius vienos tautos vaikais? Apie tai – šiame straipsnyje.

Pažiūrėkime, ką šiuo klausimu mums sako LR Konstitucija. Juk LR Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir apibrėžiantis pagrindinius mūsų valstybingumo aspektus: politikos, teisės ir ekonomikos pagrindus.

LR konstitucijos įžangoje randame tokią prakalbą: Skaityti toliau

Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos (0)

Latvijos centrinė rinkimų komisija pirmadienį konstatavo, jog surinkta pakankamai parašų, kad būtų rengiamas referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba.

Galiojančiais pripažinti 187278 parašai, o tai yra 12,14 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų. Latvijoje gyvena apie 600 tūkstančių rusų. Parašai buvo renkami visą lapkričio mėnesį.

Surinkus tiek parašų, atitinkamas įstatymo projektas gali būti pateiktas Saeimai. Nepriklausomai nuo parlamento sprendimo, dėl įstatymo projekto bus rengiamas ir Skaityti toliau

D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio) (26)

Dalia Grybauskaitė LRT laidoje „Ant svarstyklių“ | lrt.lt, V.Radžiūno nuotr.

Rugsėjo 13 d., antradienį, kalbėdama Lietuvos radijo laidoje „Ant svarstyklių“ Prezidentė Dalia Grybauskaitė be kita ko pasisakė ir apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Ji pareiškė, kad nuostatos, jog tautinės mažumos turi būti lojalios valstybei, mėginama nesilaikyti kiršinant Lietuvą su Lenkija.

Prezidentė perskaitė  kai kuriuos 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutarties straipsnius, kuriuose sakoma, kad tautinės mažumos atstovai kaip piliečiai privalo būti lojalus valstybei, kurioje gyvena ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis. Skaityti toliau

Latvijoje renkami parašai už tai, kad mokyklose visų dalykų būtų mokoma latvių kalba (7)

www.delfi.lt

Latvijos nacionalinės sąjungos surinko pakankamai parašų dėl Latvijos Konstitucijos pataisų, numatančių perėjimą prie išsilavinimo tik valstybine kalba. Dabar parašus rinkti turi pradėti Latvijos centrinis rinkimų komitetas (CRK), praneša CRK pirmininkas Arnis Cimdaras, kurį cituoja rus.DELFI.lv.

Patikrinus surinktus parašus buvo patvirtinta, kad už pataisas pasirašė 10140 turinčiųjų teisę balsuoti Latvijos piliečių, praneša CRK informacinio skyriaus vadovė Kristine Berzina. Skaityti toliau