Žymos archyvas: laidojimas

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Sudegintų palaikų pelenus barstysime laukuose ar kosmose? (1)

Pelenų barstymas | Shutterstock nuotr.

Aplinkos ministerija rengia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad Lietuvoje turėtų atsirasti sudegintų palaikų pelenų išbarstymo laukai. Ir nors daugeliu atvejų žmonės savo testamentuose ar jiems prilygintuose dokumentuose būna išreiškę pageidavimą, kad po palaikų sudeginimo artimieji išbertų pelenus konkrečioje vietoje – į ežerą prie numylėtos sodybos, į Baltijos jūrą ar virš tėviškės laukų, – dabar tai draudžiama to paties įstatymo, bet numatoma pataisa suteiktų alternatyvą ir padėtų išvengti baudų. Skaityti toliau

Ką daryti, kai netikėtai netenkame artimojo? (0)

Pixabay.com nuotr.

Niekada negalime būti tikri, kad viskas gyvenime bus gerai. Lygiai taip pat, niekada negalime žinoti, kada užklups nelaimė. Dažnai netikėti atsisveikinimai su brangiais ir artimais žmonėmis būna labai skaudūs, atrodo, jog gyvenimas sustoja, o pagalbos prašyti nėra kur. Laidojimo salės Kaune visada jums padės ir priims jūsų artimojo kūną. Šios vietos yra tam, kad galėtų pagelbėti, kai jums sunkiu metu nepavyksta blaiviai galvoti ir suplanuoti atsisveikinimo.

Laidojimo salės Kaune yra pačios įvairiausios, todėl tikrai rasite jums patogią vietą, Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Įstatymas prieš paskutinę valią – laidoti „kaip reikia“ ar atiduoti pelenus vėjui? Kokia praktika vyrauja pasaulyje? (1)

Laidotuvės | Pixabay nuotr.

Kas bendro tarp menininkės Galinos Dauguvietytės, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos ir Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis? Be to, kad jie buvo šviesūs, savo srityje pasižymėję žmonės, juos galima būtų vadinti pomirtiniais nelegalais, nes po mirties jų pelenai buvo išbarstyti arba užkasti pažeidžiant galiojančius Lietuvos įstatymus. Paradoksalu, tačiau, nors įstatyme ir nurodoma kitaip, legaliai išbarstyti urnos turinio Lietuvoje galimybės nėra, nors daugumoje Skaityti toliau

K. Ivanovaitė. Ar dar pamename? (0)

Pilkapis | A. Railos nuotr.

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio į anapusinį, todėl laidosena suprantama kaip gyvųjų ir mirusiųjų santykių atspindys.

Dabartiniai laidojimo papročių tyrimai leidžia kalbėti apie seniausius akmens amžiaus palaidojimus dabartinėse Lietuvos žemėse ir nuo 1992 m. veikiančiame Gražutės regioniniame parke. Tyrimų dėka esama galimybių išryškinti pagrindinius amžių tėkmėje besiformavusius sėlių laidosenos skirtumus. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (29)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

Šiemet Kaune pradės veikti pirmosios gyvūnų kapinės (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vainatrakio kapinių kraštiniame kvartale  bus įrengtos gyvūnų kapinės. Pusės hektaro užimantį plotą nuo žmonių laidojimo vietų atskirs specialus apželdinimas bei tvora su atskiru įėjimu.  Planuojama, jog pirmosios gyvūnų kapinės Kaune pradės veikti šįmet.

Šį antradienį Kauno miesto tarybai pritarus principiniam sprendimui bus pradėtos rengti gyvūnų kapinių naudojimosi taisyklės, skaičiuojami laidojimo ir priežiūros paslaugų įkainiai. Visa naujųjų kapinių teritoriją ketinama padalinti į tris sektorius, kuriuose gyvūnai būtų Skaityti toliau

Netekome aktyvios Mažosios Lietuvos tyrinėtojos Irenos Skomskienės (0)

irena-skomskiene_muzikusajunga-lt

Lapkričio 16 d. ligoninėje mirė aktyvi Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė, Liudviko Gedimino Rėzos kūrybos tyrėja, lietuvių liaudies mitologinių dainų nagrinėtoja, muzikos istorikė ir choro dirigentė SKOMSKIENĖ Irena-Ramutė. Atsisveikinimas su ja – Laidojimo namuose šalia Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios (Viršuliškės). Laidojimas – šeštadienį Karveliškių kapinėse.

Irena Skomskienė mirė eidama 80-tuosius metus. Ji buvo kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė, išvykų į Karaliaučiaus kraštą organizatorė, daugelio publikacijų šio kompozitoriaus V. Jakubėno ir Mažosios Lietuvos šviesuolio L. Rėzos temomis. Skaityti toliau

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau

Už plakatą nuosavame bute – 289 eurų bauda (2)

„Jonavos žinių“ nuotr.

Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria jonavietis Vadimas Nurulinas įpareigotas sumokėti 289 eurų dydžio baudą už tai, jog neleistinoje vietoje pakabino plakatą, rašo „Jonavos žinios“.

Administracinės teisės pažeidimo protokolas V.Nurulinui buvo surašytas pernai pavasarį dėl to, jog jis daugiabučio laiptinėje pakabino plakatą „Nenorime laidotuvių prieš pat mūsų langus“.

Taip V.Nurulinas kartu su kitais Kęstučio gatvės gyventojais protestavo prieš Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ar turėsime akmens amžiaus muziejų Lietuvoje? (nuotraukos) (7)

100_5511-K100

Kai rugpjūčio sausra kankino Lietuvą taip, kad net žvaigždės, anot poeto Viktoro Rudžiansko, pasidengė rūdimis, Airiją gaivino vėsoki orai ir drungnas, nuo Atlanto atplaukęs lietutis. Dar tebežydėjo gauromečiai (Lietuvoj jau kadai paskleidę pūkus!), o pakelėse geltonavo bitkrėslės. Smaragdo žalumo žolėj nesigirdėjo žiogų, gal todėl nesijautė ir voratinkliais drykstančių išeinančios vasaros melancholijos gijų…

Ražienų tyla primena vieno (žolės? žmogaus? ) etapo baigtį. Ir kito pradžią. Tą tarpelį tarp pabaigos ir pradžios kiekvienas išgyvena skirtingai. Ne tik atskiras žmogus, kiekviena tauta turi vis kitokias  pabaigos ir pradžios virsmo  apeigas – padedančias  tą tiltą pereiti… Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Panevėžio epas“ (0)

Panevėžyje paroda
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje, Moigių parodų salėje, atidaroma archeologinė paroda „Panevėžio epas“, skirta Panevėžio miesto 510 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje eksponuojami archeologinių tyrimų metu rasti XVI–XVII a. radiniai iš pirmųjų Panevėžio senamiesčio kapinių. Lankytojai galės susipažinti su to meto monetomis, panevėžiečių apranga, papuošalais, buities daiktais ir įrankiais, laidosenos ypatumais, Skaityti toliau

Istorines kapines saugos speciali duomenų bazė (0)

Evangelikų liuteronų kapinės Žemaičių Naumiestyje | vikipedija.lt nuotr.

Mažojoje Lietuvoje aktyviai vykdomas projektas „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“. Juo siekiama apsaugoti nebeveikiančiose evangelikų liuteronų kapinėse išlikusius antkapinius paminklus, juos inventorizuoti.

Didžioji dauguma Mažosios Lietuvos neveikiančių kapinių atspindi evangelikų liuteronų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročių kultūrą. Blogiausia, kad šias kapines pamėgo lankyti metalo vagys, kurie, manydami, jog jos yra pasmerktos sunykimui, metalinius paminklus vagia ir atiduoda į metalo laužą. Kai tokiais atvejais policininkai paprašo parodyti dingusių kryžių nuotraukas, seniūnijų darbuotojai skėsčioja rankomis, nes jokiais laikais nebuvo daryta antkapinių paminklų inventorizacija. Skaityti toliau

Atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas (1)

Šiandien Kėdainių pramoniniame parke, po 1,5 metų statybos darbų, atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Kol kas čia veiks viena mirusiųjų deginimo linija, leidžiantis sudeginti 4000 palaikų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Palaikus deginti bus pradėta lapkričio 29 d.

Pasak krematoriumą įgyvendinančios bendrovės „LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykę galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl buvo galima pradėti veiklą planuotu laiku. Skaityti toliau