Jei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.
Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas 2014 lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje Seime.
Kalbėsime ne apie vieną galbūt mūsų valstybę šnipinėjusį asmenį, bet apie sisteminį veikimą prieš mūsų valstybę Tarybų Sąjungos ir jos teisių bei pareigų perėmėjos Rusijos naudai ir 1990-1991 m. agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, šiuos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusių asmenų ir kolaborantų atsakomybę, mūsų valstybės atsakingų asmenų nenorą, kad šie nusikaltimai būtų ištirti. Atleiskite, jei būsiu piktas. Skaityti toliau
Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 1991 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais tuometinio SSRS VRM Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovų Boleslavo Makutynovičiaus (Boleslav Makutynovič) ir Vladimiro Razvodovo (Vladimir Razvodov) galimų nusikalstamų veikų. Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę. Skaityti toliau
Lapkričio 15–16 d. Seimo Konferencijų salėje vyks tarptautinis forumas „Vieninga Europa – vieninga istorija“. Forumo tikslas – atverti erdvę dialogui tarp Europoje egzistuojančių skirtingų naratyvų, prisimenant ir vertinant XX amžiaus totalitarinę Europos praeitį. Forume bus analizuojamos skirtingos kolektyvinės atminties susiformavimo priežastys, būdai ir priemonės, kaip Europa ir jos tautos galėtų apjungti tas skirtingas patirtis į vieningą Europos istorijos kontekstą.
Dvi dienas įdomiomis ir kontraversiškomis istorinės atminties temomis diskutuos Lietuvos ir užsienio istorikai, intelektualai, politikai. Forumo darbe dalyvaus šeši Europos Parlamento nariai, Skaityti toliau
Kas pasėta prievarta ir netiesa, pūva, vargsta ir dingsta be pėdsakų. (Talmudas)
Spalio 21 dieną, sekmadienį prasidėjo bendri ir stambiausi istorijoje Izraelio ir JAV kariškių manevrai, kuriuose mokomasi gintis nuo įvairaus nuotolio raketų. Pavasarį buvo planuota, kad manevruose „Rūstusis iššūkis 2012“ (Austere Challenge 2012) dalyvaus 5000 JAV karių, tačiau, baiminantis „negatyvios arabų reakcijos“, planuotas jų skaičius sumažintas iki pusantro tūkstančio, o manevrų dieną Izraelio naujienų šaltiniai pranešė, jog dalyvaus 3,5 tūkstančio Amerikos kariškių. Skaityti toliau
Balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 1940 metais Katynėje sovietinių budelių įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas. Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą. Teismas nutarė, kad „kreipęsi į Teismą išgyveno dvigubą traumą: karo metais prarado savo artimuosius ir daugiau nei 50 metų negalėjo sužinoti tiesos apie jų mirtį“.
„Teismas daro išvadą, kad masinis Lenkijos karo belaisvių sušaudymas yra karo nusikaltimas, kadangi sovietų valdžia turėjo laikytis įprastinės tarptautinės teisės, kurios dalis buvo humaniškas elgesys su karo belaisviais ir draudimas juos žudyti“, – sakoma EŽTT sprendime. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Liepos 13 d. planuotas Armijos Krajovos (AK), dalyvavusios vykdant karo nusikaltimus pieš Lietuvių tauta, minėjimas įvyko talikininkaujant Lietuvos Respublikos policijos pareigūnams.Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjunga šalia sostinės esančioje Kriaučiūnų gyvenvietėje pagerbė karo nusikaltimus vykdžiusios AK atminimą ir jos pastangas prieš 67 metus susigražinti Vilnių. Renginį nuo patriotiškai nusiteikusių lietuvių jaunimo organizacijų protestų saugojo iki 20 policijos ekipažų, Skaityti toliau
Liepos 13-ąją, trečiadienį, Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjunga pagerbs nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą – bandymą paimti Vilnių. Konservatorius Rytas Kupčinskas įsitikinęs, kad rengiant tokius minėjimus įžeidžiamas nuo šios armijos kritusių aukų atminimas.
Tuo metu Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, kad istorinius įvykius galima interpretuoti, bet jų nevalia pamiršti. Skaityti toliau
Liepos 13 d. 15 val. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga ketina pagerbti karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių.
Minėjimą numatoma pradėti Šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių pranešė savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ (2011m. 07 06-13 d., priedas ROTA Nr. 655).
Lietuvos valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, kad: Skaityti toliau
