Žymos archyvas: kalbotyra

TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles (0)

visiplakatai.lt nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau

Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią (0)

Felicija Bortkevičienė (1873 - 1945)

Lietuvos Respublikos Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią. Premija įamžina žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Nusipelniusiujų gauti premiją vertinimo kriterijai: Skaityti toliau

Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis (0)

Kalbos muziejaus eksponatai | muziejai.lt, T.Kapočiaus nuotr.

Lietuvių kalbos institutas rengia pirmąją kilnojamą edukacinę parodą svarbiausiems lituanistikos ir kalbotyros pasiekimams pristatyti. Ekspoziciją, kurią šį pavasarį planuojama parodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sudarys unikalūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys paliesti kalbą rankomis.

„Lietuvių kalbos institute veikia Kalbos muziejus, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Išgirdome ne vieną prašymą pristatyti panašią ekspoziciją užsienyje, todėl nusprendėme sukurti kilnojamą parodą, – pasakoja dr. Jolanta Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė (28)

mjr.lt nuotr.

Nedaug tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes – baltai, aisčiai. Ši giria – mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas (7)

Liudvikas Gediminas Rėza, Karaliaučiaus universiteto profesorius

Prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, sakė: Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra meilės dainos: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai…

Našlaitis, nuvertęs kalnus

Liudvikas Gediminas Rėza pasaulį išvydo 1776 metų sausio 9 dieną Karvaičių kaime, buvusiame Kuršių nerijoje. Rėzai sulaukus vos dviejų metų, mirė jo motina, o dar po dviejų – ir tėvas. Skaityti toliau

Seimas paskelbė Kalbos premijos konkursą (1)

ad.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2013 metų Kalbos premijos konkursą.

Premija įamžina žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės  (1873–1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Siekiančių gauti gauti apdovanojimą vertinimo gairės: Skaityti toliau

110 metų nuo fonetikos pradininko Lietuvoje Antano Salio gimimo (1)

Antanas Salys

Antanas Salys gimė Kretingos rajone (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV), Reketėje, lankė Salantų pradinę mokyklą. Privačiai pasiruošęs 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją. Jau būdamas Telšių gimnazijoje šeštos klasės mokinys Salys tvirtai nusprendė ateityje studijuoti lietuvių kalbą. Tokį jo apsisprendimą nulėmė lietuvių kalbos mokytojas Matas Untulis, kuris savo mokiniams aiškino, kad „ne viskas, kas knygose parašyta, yra taisyklinga ir gera; kad reikia žiūrėti gyvosios žmonių kalbos – kaip žmonės šneka“. 1923- 25 m. jis studijavo Kauno universitete, o 1925-29 m. Leipcigo, 1929 m. Hamburgo universitetuose. Po studijų dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1941-44 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius. Su kitais kalbininkais įkūrė ir redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. Skaityti toliau

Skelbiamas konkursas 2012 metų Kalbos premijai gauti (0)

Felicijos skulptūra

Iki 2012 m. balandžio 20 d. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi Komisijos reglamentu ir Kalbos premijų fondo nuostatais, priima teikimus kandidatų atrankai Kalbos premijai gauti.

Kalbos premija teikiama kasmet nuo 2004 metų. Ji skiriama labiausiai nusipelniusiems lietuvių kalbos ir informacinės kultūros puoselėtojams, įamžinant įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą.

Felicija Bortkevičienė buvo XX amžiaus pirmoje pusėje aktyvi visuomenininkė, rūpinosi gabių studentų, rašytojų, taip pat kalinių šelpimu, dalyvavo Lietuvos demokratų partijos ir moterų susivienijimo veikloje.

1926 m. kandidatavusi į prezidentus, tapo pirmąja to siekusia lietuve. Skaityti toliau

Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86 (4)

prof .Zigmas Zinkevičius / Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotr.

Sausio 4-ąją Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 86-eri, bet iš kasmet pasirodančių vis naujų iškilaus kalbininko knygų nepasakytum, kad autorius tokio garbingo amžiaus.

Z. Zinkevičius Gimė 1925 m. Juodausių vienkiemyje prie pat Ukmergės. 1939-1945 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1945-1950 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo 1946 m. jame dirbo. 1956-1962, 1964-1968 m. Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1973-1988 m. Lietuvių kalbos, 1988-1989 m. Baltų filologijos katedrų vedėjas, 1995-1996 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius, 1996 12 10 – 1998 03 25 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

Habilituotas humanitarinių mokslų akademijos akademikas, profesorius, nuo 1982 m. Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (I) (18)

Lapkričio 20 d. Vilniuje Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungoje įvyko pirmasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Pirmame užsiėmime paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Tumėnas, filosofas Aliaksejus Dzermantas (Minskas), Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila.

Alkas.lt imasi skelbti kai kurių BKRM paskaitų vaizdo įrašus, kad nedalyvavę mokyklos užsiėmimuose galėtų pasižiūrėti ir pasiklausyti. Skaityti toliau

Netekome garsaus kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio (1937-2011) (4)

Aleksas S. Girdenis 1937-2011

Rugsėjo 16 d. penktadienį, eidamas 74-tuosius metus mirė Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto profesorius eme­ri­tas Aleksas Stanislovas Girdenis (1937-2011).

Aleksas Stanislovas Girdenis gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedros dėstytoju,  1973-1994 m. ir nuo 2001 m. dirbo Eksperimentinės fonetikos (1993-1994 m. Eksperimentinės kalbotyros) laboratorijos moksliniu vadovau 1994-2001 m. Bendrosios kalbotyros katedros (iki 1996 m. – Eksperimentinės kalbotyros katedra, reorganizuota iš laboratorijos) vedėju, 1984-1989 m. Filologijos fakulteto dekanu. Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau