1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.
Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau
Birželio 15 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius pasitiks 70 metų sukaktį. Šį skaičių antrina ir daugiau nei 70 jo sukurtų skirtingų teatro bei kino vaidmenų. Išskirtinis aktoriaus kūrybinis kelias bei talentas įvertintas ir ne vienu aukščiausiu teatro apdovanojimu. Jubiliejaus išvakarėse kalbinti jo scenos bendražygiai, aktoriai bei režisieriai, pasidalijo mintimis apie Liubomiro Laucevičiaus teatrinį kodą, pabrėždami jo didį žmogiškumą ir išprusimą. Skaityti toliau
Birželio 11 d. minėsime aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvio Algimanto Andreikos 70-ąsias gimimo metines.
A. Andreikos antisovietinės pažiūros pradėjo reikštis dar mokykloje:1974 m. KGB įspėtas dėl dalyvavimo Romo Kalantos susideginimo minėjime, jis ir toliau platino antisovietinę literatūrą, 1980 m. atsisakė SSRS pilietybės. Už šią veiklą A. Andreika 1981 m. buvo suimtas, 5-eriems metams nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ištremtas iš Lietuvos. Skaityti toliau
Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.
Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro Skaityti toliau
Gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, mokytojui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.
Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus. Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą. Skaityti toliau
Kovo 6 d., penktadienį, 13 val., Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.), vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio minėjimas – renginys „Laisvės diena“, kurį rengia Trakų istorijos muziejus.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Skaityti toliau
Kovo 11-ąją bus minima vieno iš svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-oji sukaktis. Lemiamą tašką Lietuvos išsivadavimo byloje padėjo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris baigė pusę amžiaus trukusią Lietuvos valstybės aneksiją.
Seime ir kitose Lietuvos vietose bus rengiami Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginiai pakvies visuomenę – tiek tiesioginius Atgimimo dalyvius, tiek jau laisvoje valstybėje užaugusią piliečių kartą – kartu paminėti šią gražią Lietuvos Respublikos sukaktį. Skaityti toliau
Vasario 18 d., antradienį, 17.30 val., Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6), vyks jubiliejinis Algimanto Baltakio kūrybos vakaras. Vakaro vedėjas literatūros kritikas Valentinas Sventickas, dalyvaus poetas Rimvydas Stankevičius, poeziją skaitys Paulius Šironas, dainas Algimanto Baltakio tekstais atliks solistas Mindaugas Zimkus (tenoras), akompanuos Rūta Blaškytė. Jubiliejinį vakarą A. Baltakio kūrybos gerbėjams rengia Rašytojų klubas, kuris jubiliejiniame renginyje pristatys ir naują poeto knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“. Tikroji Algimanto Baltakio gimimo diena yra vasario 15-oji. Skaityti toliau
1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“. Tai buvo Sąjūdžio kūrinys, susibūręs iš bendraminčių, skelbiančių atvirumą pasaulio kultūrai, žmogaus individualumui. Steigėjai ir redaktoriai buvo trys – Arvydas Juozaitis, Saulius Stoma ir Saulius Šaltenis. Pavadinimui pasirinkta Oskaro Milašiaus frazė – Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų vizija. Pirmieji numeriai išėjo 50 000 tiražu.
Vėliau leidinys keitėsi, formavosi kaip intelektualios krypties laikraštis, „turintis žurnalo sielą“ (Vytautas Kavolis). Vienu metu leistas kaip „Lietuvos aido“ priedas. Skaityti toliau
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 10 d. Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio kvietimu vyksta į Berlyną, į buvusio valstybės vadovo Joachimo Gauko 80-mečio jubiliejaus renginį, kuriame taip pat dalyvaus buvę valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai.
Didelę Vokietijos žmonių pagarbą pelnęs J. Gaukas visada buvo griežtas komunizmo kritikas, kovotojas už laisvę ir žmogaus teises. Buvo persekiojamas „Stasi“ (Rytų Vokietijos slaptosios policijos), o po Berlyno sienos griūties tapo vyriausybės įgaliotiniu tirti „Stasi“ archyvus ir daugelį metų vadovavo tam įkurtai įstaigai, kurią imta vadinti „Gaucko įstaiga“. Per rinkimus į Vokietijos federalinius prezidentus jį rėmė visos politinės jėgos, išskyrus komunistus. Jis yra laikomas tautos sąžine. Skaityti toliau
Sausio 27-ąją, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3), nuo 10 val., bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, rengiamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams. Skaityti toliau
Sausio 5 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Arimanto Dumčiaus knygos „Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla“ pristatymas bei profesoriaus 80-mečio paminėjimas. Šventiniame renginyje dalyvavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Kun. Robertas Grigas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo narė Irena Hasė (Haase), LR Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Šakių rajono meras Skaityti toliau
Sausio 8 d., 17:30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“, diskutuojama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje rengtas akcijas, ryšius su pasipriešinimu Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos veiksmuose.
2017 m. metais įvairiose Lietuvos vietose vyko A. J. Greimo 100-ųjų metinių Skaityti toliau
Sausio 1 d. buvo minimos disidento, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro, publicisto, poeto, Gintauto Vinco Iešmanto 90-osias gimimo metinės.
Ta proga Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Laisvė gimsta kovoje už laisvę“, kurioje pristatomi dokumentai iš Lietuvos SSR KGB Gintautui Iešmantui, Vytautui Skuodžiui ir Povilui Pečeliūnui iškeltos Skaityti toliau
Kai prasidėjo antroji Vilniaus universiteto (VU) protesto už padoresnį savo bendruomenės narių gyvenimą diena, nereikėjo eiti į paskaitas, auditorijos buvo uždarytos net studentų konsultavimui, liko laiko visokiausio pobūdžio refleksijoms ir apmąstymams ne tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar, bet ir apie tai, kas vyko tada, beveik toje pačioje vietoje – VU išliko toks pat (tik penkis kartus sutrumpėjo iškaba – nebeliko nei Vinco Kapsuko vardo, nei Tautų draugystės ir Darbo raudonosios vėliavos ordinų, nei žodžio valstybinis). Skaityti toliau
Sausio 1 dieną, viena žiūrimiausių TV žinių laidų, per LRT televiziją transliuojama „Panorama“ minės 50 metų sukaktį. Ta proga atsiminimais jubiliejinėje laidoje dalysis buvę jos vedėjai ir rengėjai. Žiūrovų lauks ir dar viena maloni staigmena, kurios laidos kūrėjai kol kas neatskleidžia.
„Su „Panorama“ užaugo ištisos kartos, daug ištikimų žiūrovų laida turi ir šiandien. „Panoramos“ ilgaamžiškumo paslaptis – svarbios temos, svarbiausių Lietuvos ir užsienio įvykių išsami analizė ir, žinoma, aukščiausi žurnalistinio darbo reikalavimai. Laidos kūrėjų įdirbis ir žiūrovų pasitikėjimas įpareigoja nenuleisti aukštai iškeltos kokybės kartelės – sugebėti nuolat atsinaujinti ir išlikti svarbiems, Skaityti toliau
I dalis – ČIA, II dalis – ČIA , III dalis bus paskelbta vėliau, IV dalis – ČIA
400 metų Humenės mūšiui, arba kaip Kauno raiteliai išgelbėjo Vieną
1619 metų rudenį, kai Lisauskėliai po ilgų žygių Maskolijoje, gyveno savo bazinėje stovykloje Kauno apylinkėse (gal tai buvo kur Aukštojoje Panemunėje ar dabartiniame Aleksote, o gal Marvelėje – tą tikslią vietą dar reiktų nustatyti), Skaityti toliau
Lapkričio 7 d. – gruodžio 15 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., bibliotekos įkūrimo 100-mečio proga, veiks paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“, skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena. Skaityti toliau
Spalio 5 dieną, Ignalinos kultūros ir sporto centre, Ignalinos krašto folkloro ansamblis „Čiulbutė“ šventė savo veiklos 20-ąjį jubiliejų. Vyko šiai progai skirta šventė „Čiulba čiulbutė“. Koncertinėje programoje pasirodė ir „Čiulbutė“, ir ją pasveikinti atvykę kolektyvai: folkloro iš Zarasų „Seluona“, Adutiškio – Lazdinių etnografinis ansamblis“, uteniškiai – „Davila“, dzūkai – Marcinkonių etnografinis ansamblis ir tolimi sveteliai iš Žemaitijos „Platele“. Smagios ir džiaugsmingos būta šventės. Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-ąją gražus būrys ignaliniečių kartu su visa Lietuva šventė laisvę ir paminėjo Baltijos kelio 30-metį prie savo krašto atminimo kryžiaus magistralėje Vilnius-Panevėžys (62,8 km). Į šią vietą vyko autobusas rajono gyventojų, keli autobusėliai su Ignalinos rajono savivaldybės atstovais, muzikantais bei dainininkais. Ignaliniečius pasitiko ugmergiškiai, dovanoję naminės duonos kepalą. Prie kryžiaus meras Justas Rasikas ir mero pavaduotojas Manfredas Žymantas padėjo gėlių, vėliau buvo uždegtas vienybės laužas, kuriam amžinosios ugnies savanoriai atvežė net iš Kauno Laisvės alėjos. Skaityti toliau
Rugpjūčio 23 d., 17 val., Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai pasieks kulminaciją – Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, įvyks susitikimas „Baltijos kelias – tai mes“, kuriame dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos Respublikos Prezidentas Egilis Levitas.
Visą rugpjūtį, įvairiose Lietuvos vietose – miestų ir rajonų savivaldybėse – vyksta Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai. Skaityti toliau
Rugpjūčio 20 d., 17 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje, visuomenei bus atvertos Leonardo Skirpsto fotografijos, kuriose įamžintas Baltijos kelio fragmentas, prieš 30 metų driekęsis Vilniuje.
Rugpjūčio 23 d., trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Skaityti toliau
Rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų nuo masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“, pranokusios visus rengėjų lūkesčius. 2 milijonų žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino.
Nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 9 d. Seimo Vitražo galerijoje veiks fotografo Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Atvirų durų valandos – rugpjūčio 16 d., 23 d., 30 d. ir rugsėjo 6 d. nuo 11 iki 15 val.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos miestų ir rajonų atstovai kviečiami susiburti prie savo rajonų ir miestų atminimo ženklų Baltijos kelyje (Vilnius–Saločiai), Katedros aikštėje Vilniuje vyks Skaityti toliau
Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Kopgalyje duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.
Jūrų muziejų kūrė ypatingoje vietoje ypatingi žmonės
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų. Skaityti toliau
Liepos 1– rugpjūčio 12 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda, skirta akademiko Vlado Algirdo Bumelio 70-mečiui paminėti. Iškilmingas parodos atidarymas vyks liepos 3 d., trečiadienį, 15 val.
Paroda suteiks galimybę susipažinti su akademiko moksline, pedagogine, gausia visuomenine veikla ir Lietuvos biofarmacijos pramonės pamatų kūrėjo pasiekimais versle. Lankytojams bus pristatyti V. A. Bumelio gyvenimą ir veiklą iliustruojantys eksponatai iš asmeninės kolekcijos ir gausaus asmeninio archyvo, kuriame ir garbingi apdovanojimai už mokslinių tyrimų pasiekimus ir mokslinę, švietėjišką bei rengybinę veiklą. Skaityti toliau
Birželio 25 d., Trakuose, prie dalininko namų, kur jis gyveno ir kūrė paskutiniaisiais gyvenimo metais, atidengta atminimo lenta. Taip pat atidaryta Savicko dailės mokyklos plenero „Aš myliu Trakus“ tapybos darbų paroda. Pažymint dailininko A. Savicko 100-ąsias gimimo metines, sukurtas ir filmas „Sujungęs amžius“, skirtas tapytojo asmenybei ir kūrybai.
Jubiliejinės parodos rengiamos Dailininkų sąjungos galerijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Trakų istorijos muziejuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, kitose erdvėse. Lapkričio 15 d. Skaityti toliau
Seimas priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“ (projektas Nr. XIIIP-3577) išreiškė viltį, kad senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečių politinės tapatybės bei parlamentinės kultūros papročiai užims deramą vietą Lietuvos ir Lenkijos parlamentarizmo istorijoje. Tam vienbalsiai pritarė 94 Seimo nariai.
Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio proga Seimo narius vaizdo sveikinimu pasveikino Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński). Skaityti toliau
Birželio 13 d., 9–13.20 val. ir birželio 14 d., 9.30–14 val., Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje, V a., vyks tarptautinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“, kurią rengia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, bendradarbiaudamos su Lenkijos institutu ir Baltarusijos ambasada Vilniuje. Konferencijoje dalyvaus žinomi Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos muzikologai ir atlikėjai (žr. programą).
2019 metais minime kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (1819–1872) 200-ąsias gimimo metines. Žymiojo kompozitoriaus ir kultūros veikėjo, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje, sukaktis Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos teikimu UNESCO Generalinės konferencijos įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Skaityti toliau
Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau
Gegužės 23 d. – birželio 30 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Meno erdvėje, V a. veikia paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama žymiojo kompozitoriaus jubiliejų, pristato projektą – edukacinį ciklą „Klausomės Stanislovo Moniuškos“ (UNESCO minimai kompozitoriaus 200 metų gimimo sukakčiai). Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Viena šio projektų dalių – paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“.
Nacionalinėje bibliotekoje saugoma gausi Skaityti toliau
