Žymos archyvas: istorinės aplinkybės

G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas (16)

Gediminas Martišius | Asmeninė nuotr.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Mikalojus Daukša.

Jau turbūt nieko nestebina pastaruoju metu kryžiuojamos ietys, kai kalbama apie Lietuvos istoriją, ypač neseną, pokario kovas su okupantais ir jų kolaborantais. Dabar dar įsiplieskia ir ginčai dėl požiūrio į kalbą, į modernybės ir papročio santykį. Nieko keisto, kad nedidelės tautos savigyna kartais gali peržengti kai kurias ribas (turiu omenyje radikalesnio jaunimo manifestacijas su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pan.). Skaityti toliau

Seimo nariai ragina URM duoti atkirtį politico.eu paskelbtam šmeižtui apie J. Noreiką-Generolą Vėtrą (12)

Meninė akcija prie nuimtos Vėtros atminimo lentos | K.Tamašausko nuotr.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami pasisakyti dėl politico.eu paskelbto straipsnio, kuriame šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra. 

Liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.

Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti (5)

Vilnius | vilnius-events.lt foto

Spalio 22 d. 13 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms.

Konferencijoje bus prisimintos XX amžiaus pirmosios pusės istorinės aplinkybės, tautos kova už Lietuvos valstybingumą. Konferencijoje dalyvaus istorikai, politikai, moksleiviai ir studentai.

Renginio pabaigoje Vitražo galerijoje bus pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijų paroda Skaityti toliau

P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | Punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau