Žymos archyvas: etnogenezė

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)

Tomas Baranauskas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.

Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau

Baltarusiai: genealogija iki trisdešimtos kartos (3)

RECENZIJA
Мiкулiч А. Беларусы ў генетычнай прасторы: Антрапалогiя этнасу, Менск: Техналогiя, 2005. – 138 p.

Neseniai pasirodžiusi žinomo antropologo bei genetiko, biologijos mokslų (habilituoto) daktaro Aliaksiejaus Mikuličiaus knyga iš esmės yra mokslininko daugiamečio darbo tyrinėjant baltarusių tautos genofondą bei antropologinį tipą vaisius. Daugelį išvadų, daromų knygoje, galima rasti ir ankstesnėse jo publikacijose, tačiau kai kurios jų, ir itin reikšmingos etnogenezės problematikai, formuluojamos pirmąsyk.

Kertinė autoriaus įrodinėjama tezė – tai galimybė, remiantis nauja „genogeografine“ genofondo erdvinės struktūros tyrinėjimo technologija, apskaičiuoti apytikslį baltarusių etnoso amžių. Pakeliui, be kita ko, pabrėžiama, kad baltarusių genofondas „išliko apsaugotas nuo išorinių įtakų bei žymesnio kaimyninių etnosų genų prasiskverbimo. Taigi fenotipai bei genotipai, nepaisant genetinių procesų stochastiškumo, išliko stabilūs“ (p. 12). Skaityti toliau