Birželio 15 d., 10 val., Vilniuje, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks VU Biologinės įvairovės magistrantūros studentų rengiamas renginys „Drugių diena“. Jis pakvies VU Botanikos sodo lankytojus plačiau susipažinti su paslaptingu ir dažnai nepastebimu gražiausių vasaros vabzdžių – drugių, gyvenimu.
„Ar patikėtumėte, jeigu pasakytume, jog viduramžiais buvo manančių, Skaityti toliau
Vėjas šaltas, tai šiaurės, tai – dar šaltesnis – šiaurės rytų. Naktys jau ne vasariškos, bet rytai kol kas be šalnų. Pakilusi saulė vėl įšildo žemę, ir drugiai admirolai lepinasi jos spinduliais. Tai vienas gražiausių dieninių drugių.
Galbūt dar suranda nukritusių, papuvusių vaisių, kurių sultimis minta. Kol kas lepinasi, bet netrukus išskris: žiemoja Šiaurės Afrikoje. Na paukščiai kaip paukščiai, migruoja, jie vis dėlto sutverti tvirtesni, bet tokie drugiai?
Trapus, mažytis padarėlis, bet skrenda žiemoti, įveikia milžinišką atstumą, pakelia ir žemą temperatūrą savo kelionėje, juk pakelėje kalnai. Sugrįš birželį. Skaityti toliau
Įgyvendinant Norvegų finansuojamą projektą Žemaitijos nacionaliniame parke 2015 metais buvo atkurta 101 ha natūralių pievų bei pelkių. Daugiausia jų – Mikytų kraštovaizdžio draustinyje, valstybinėje miškų žemėje Mačiūkių, Mikytų, Dvarviečių, Kruopių, Jockių kaimuose. Pievos ir ganyklos šiose vietovėse vyravo nuo neatmenamų laikų. Apie tai knygoje „Tėvų ir protėvių žemė“ vaizdžiai aprašo įžymus XX a. Lietuvos muziejininkas ir istorikas Juozas Mickevičius, kilęs iš Pamedžių vienkiemio Mačiūkių kaime Plungės rajone. Manau, su istoriniu, ilgalaikiu šių atvirų buveinių gausa bei kalvotu, įvairuojančiu kraštovaizdžiu susijusi ir dar, palyginus su kitomis vietovėmis, išlikusi turtinga biologinė įvairovė. Skaityti toliau
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) sužinojo apie ketinimus pradėti durpių gavybą Rokiškio r. esančią Juodymo pelkėje (258,71 ha ploto). Tokius planus atskleidė parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią parengė UAB „GJ Magma“.
Pradėjus durpių kasybą būtų visiškai sunaikinta iki šiol išlikusi nors ir nesaugoma aukštapelkė. Nes ankstesniais metais ir apsausinta, ji išsaugojo natūralios pelkės bruožus, ką parodo ir joje aptinkamos saugomos paukščių, vabzdžių bei augalų rūšys Skaityti toliau
