Žymos archyvas: deivė Laima

Obelynėje skambėjo himnai gegutei, pavasariui ir jaunystei (0)

Obelynėje skambėjo himnai gegutei, pavasariui ir jaunystei | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Profesoriaus Tado Ivanausko įkurtoje Obelynėje (Kauno r.), čiulbėjo paukščiai ir klegėjo vaikai – čia vyko tradicinė Gegutės šventė. Ją kiekvieną gegužę, per patį žydėjimą, rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenė.

Šį išskirtinį kampelį ateities kartoms išsaugojo Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai, kurie leido čia įkurti Kauno rajono muziejaus filialą. Deja, šiemet gegutės šventė vyko be ponios Eleonoros, kuri sunegalavo. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Vaitkevičienė – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė, kuri atskleidė, kaip kaip mitologijoje aiškinama, kas yra žmogaus laimė. Kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę? Yra viena Laima ar trys laimos? Ką reiškia pasakymas „laimė kaip… kepurė“? Kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai? Ką reiškia simboliai – Žirgeliai ir Roželė? Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Legendiniai žiebtuvėliai pasipuošė istorine lietuviška simbolika (1)

A. Kregždės nuotr.

Visame pasaulyje garsus JAV žiebtuvėlių gamintojas „Zippo“ sukūrė specialiai Lietuvai skirtą trijų žiebtuvėlių kolekciją. Trispalvės spalvų žiebtuvėliai papuošti etnografiniais raštais ir ženklais, kurie mūsų protėvius saugodavę nuo pavojų, padėję įveikti išbandymus ir lemdavę sėkmę. Šių kolekcinių žiebtuvėlių išleidžiama vos 900 vienetų.

„Šiai kolekcijai analogų rasti būtų sunku, nes šis gamintojas gamina tik pavienius žiebtuvėlių modelius su nacionaliniais atributais, Skaityti toliau

Baltiškos pasaulėžiūros paroda „Ženklai ir prisilietimai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad tik gimusiam žmogui lemtį paskiria deivė Laima. Vieniems ji skiria turtus, sveikatą, sėkmę, kitiems – vien vargus ar nepriteklių. Ir niekas negali to pakeisti. Žinoma dailininkė animatorė, dviejų „Sidabrinių gervių“ laimėtoja Jūratė Leikaitė įsitikinusi, kad net ir sunkiausia lemtis bus pakeliama, jei mokėsime matyti likimo siunčiamus ženklus ir pagal juos kreipti savo gyvenimo tėkmę. Taip ji teigia ir mitologinių simbolių kupinuose savo tapybos darbuose, Kėdainių krematoriumo erdvėse atidarytoje parodoje „Ženklai ir prisilietimai“. Parodoje pristatomi Skaityti toliau

Prikeliami senovės baltų Dievai: „Laimos giesmės“ (4)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gegužės 10 dieną, sekmadienį 16 val. Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ pristatys savo naują kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Renginys vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją iš kiemo pusės priešais eskalatorių į Gedimino kalną).

Mintimis apie Deivę Laimą ir „Laimos giesmes“ dalinsis religijotyrininkas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau

Apeiginė grupė „Kūlgrinda“ Deivei Laimai skyrė giesmių plokštelę (18)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Neseniai „Giesmes Žemynai“ pristačiusi Senovės baltų religinės bendrijos Romuva apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ netrukus žada gerbėjus nudžiuginti dar viena muzikine dovana – „Laimos giesmės“. Tai aštuntoji plokštelė iš Lietuvos Ramuvų sąjungos inicijuoto lietuvių archajinio muzikinio paveldo ciklo „Baltų giesmės“. Jau yra įrašytos ir išleistos „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Sotvaras“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“), „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ ir „Giesmės valdovui Gediminui“, Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau