Žymos archyvas: ateizmas

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.

Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau