Spalio 12 d. 8 val. 42 min. maždaug 50 000 km atstumu nuo mūsų planetos pralėks asteroidas 2012 TC4.
42 000 km. – tai yra apie 8,8 karto arčiau nei vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės. Ši apie 10-30 m. dydžio uola, skriejanti kosmine erdve beveik 14 km. per sekundę greičiu, Žemei grėsmės šįkart nesukels.
2013 m. vasario mėnesį panašaus dydžio Skaityti toliau
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti. Skaityti toliau
Ne mažas asteroidas praeitą naktį praskrido mažiau nei 500 tūkst. kilometrų atstumu nuo žemės.
Jis jau gavo neoficialų pavadinimą „Helovinas“, tačiau astronominis jo vardas yra TB 145. Kai kurie astronomai ji pavadino „Didžiuoju moliūgu“ dėl formos ir artimiausio praskriejimo nuo žemės datos.
Mokslininkai jokios grėsmės Žemei nematė, nes asteroidas praskriejo toliau, nei Mėnulis, kuris vidutiniškai skrenda 340 tūkst. km atstumu. Skaityti toliau
Artėjant Eriko Klaptono (Eric Clapton) tribute koncertui Piano.lt vasaros terasoje rugsėjo 1 d., kviečiame susipažinti su 10 įdomiausių dalykų apie roko muzikantą, kompozitorių, vokalistą ir visų laikų gitaros legendą.
1. E. Klaptonas galėjo tapti vitražistu
1961 m. Kingstono meno koledže E. Klaptonas studijavo vitražo dizainą, tačiau, praėjus vieneriems mokslo metams, buvo pašalintas dėl pernelyg didelio Skaityti toliau
Sausio 26 d. 18.20 val. pro mūsų planetą 1,2 milijonų kilometrų nuotoliu praskries asteroidas 2004 BL86. Nors šis kosmoso svečias nuo Žemės bus maždaug tris kartus toliau, nei Mėnulis, tačiau pasak astronomų tai bus artimiausias asteroido praskridimas pro mūsų planetą iki 2027 metų.
Asteroido skersmuo yra apie 550 metrų. Tai – vienas didžiausių kosminių objektų, šiame amžiuje praskriesiančių netoli Žemės.
Asteroido 2004 BL86 skrydžio tiesioginę transliaciją, robotinių teleskopų „Slooh“, dėka galima bus stebėti tiesiogiai internetu ČIA. Skaityti toliau
Rusų mokslininkai atrado 400 metrų skersmens asteroidą, kuris periodiškai pralekia pro mūsų planetą.
Mokslininkai teigia, kad tai įvyksta kas tris metus. Asteroidą atradęs Maskvos valstybinio universiteto astronomijos profesorius Vladimiras Lipunov nuramina, kad šis kosminis objektas (pavadintas „2014 UR116“) mums tiesioginės grėsmės nekelia. Bent jau kol kas…
Jis pasakojo, kad tikslią didelio asteroido orbitą apskaičiuoti yra ypač sunku, nes jų trajektorijos nuolat keičiasi dėl kitų planetų gravitacijos poveikio. Skaityti toliau
Prieš 300 mln. metų į pietinę Australijos dalį įsirėžęs gigantiškas net 10 km skersmens asteroidas visiems laikams pakeitė Žemės veidą, skelbiama naujo tyrimo ataskaitoje. Smūgio vietoje likęs 193 km skersmens krateris yra trečias didžiausias krateris planetos paviršiuje. Manoma, kad ši katastrofa taipogi sukėlė masinį gyvybės išmirimą. Tikėtina, kad netoli šio kraterio bus rastas krateris dvynys, kurį galėjo palikti perpus skilusio asteroido antroji dalis – geologai jau pradėjo geologinės anomalijos tyrimus. Skaityti toliau
Vasario 15 d. daugelis pasaulio teleskopų yra nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskriejo 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.
Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą.
Arčiausiai jis jau praskriejo 21.25 val Lietuvos laiku ir pasiekė 7–8 ryškį, todėl plika akimi pamatyti nepavyko niekam, tačiau pasitelkus binoklį ar teleskopą, Skaityti toliau
Vasario 15 d. Rusijos Čeliabinsko srityje ir daugelyje kitų Uralo regiono rajonų, o taip pat Kazachstane buvo stebimas galingo bolido kritimas. Netikėtai dangų perskrodęs ryškus ugninis rutulys paliko įspūdingas garų juostas danguje. Nugriaudėjo sprogimų garsai.
Rusijos žiniasklaida praneša, kad nuo šio sprogimo Čeliabinske ir kituose Uralo regiono miestuose nukentėjo daugiau nei 1200 žmonių, o 9 iš jų patyrė vidutinio sunkumo ir sunkius sužeidimus. Tarp sužeistųjų yra vaikų. Teigiama, kad daugumą žmonių buvo sužeisti nuo sprogimo sukeltos oro bangos išdužusių pastatų langų stiklų. Skaityti toliau
Astronomai skelbia, kad artėja istorinė diena, kuomet arti Žemės paviršiaus praskries kosminė Saulės sistemos uola – asteroidas. Vasario 15–16 naktį daugelis pasaulio teleskopų bus nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskries 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.
Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą. Skaityti toliau
Sausio-vasario mėnesį reta proga didesniais žiūronais ar teleskopu stebėti 1898 m. pirmąjį atrastą arti Žemės skriejantį asteroidą 433 Eros, kuris yra antras pagal dydį šioje grupėje. Arčiausiai jis bus šiandien (sausio 31 dieną) ir skries ne taip jau arti – 0,18 astronominio vieneto arba 70 kartų toliau nei Mėnulis. Asteroidas panašus į 34 km ilgio ir 11 km pločio bei aukščio bulvę. 2000 vasario 12 d. jis buvo pirmą kartą nufotografuotas iš pakankamai arti (1700 km) „NEAR-Shoemaker“ kosminio zondo. Skaityti toliau
Sausio 27 d. 17 val. 30 min. labai arti Žemės praskriejo maždaug 11 metrų skersmens asteroidas.
Iki tol nežinomas 2012 BX34 numeriu pažymėtas asteroidas buvo pastebėtas tik sausio 25 d. Šiandien jis praskriejo apie 59 044 km. atstumu nuo Žemės, o tai yra daugiau nei penkis kartus mažesnis atstumas nei iki Mėnulio.
Žinių apie tai, kad netoli Žemės gali praskrieti įvairaus dydžio asteroidai pastaruoju metu pasirodo vis daugiau. Ištobulėjus dangaus stebėjimo technikai mokslininkai pradėjo vis dažniau pastebėti nedidelio dydžio asteroidus. Skaityti toliau
Palyginti arti Žemės (arčiausiai 5 val. 48 min. Lietuvos laiku) praskriejo 400 metrų dydžio asteroidas 2005 YU55. Atstumas buvo šiek tiek mažesnis nei iki Mėnulio (apie 1376000 km.), todėl viso pasaulio astronomijos mėgėjų ir profesionalų stebėjimo prietaisai šią naktį buvo nukreipti į dangų. Štai Alanas Makrobertsas „Sky&Telescope“ internetiniame žurnale rašo, kad su 30 cm. skersmens mėgėjišku teleskopu lengvai pagavo grėsmingai lekiantį asteroidą dangaus skliautu.
Kalifornijoje esančiu radijo teleskopu buvo padarytos kelios nuotraukos ir iš jų sukurtas vaizdo įrašas, kuris leidžia pamatyti daug kosminės nuolaužos paviršiaus detalių. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Šiuo metu (2011 02 09) pro Žemę skrieja nedidelis asteroidas 2011 CA7. Portalas space.com informuoja, kad 21:25 val. jis bus arčiausiai Žemės – už 103 480 km nuo mūsų planetos paviršiaus.
Pranešama, kad šio asteroido, pastebėto tik šį pirmadienį, dydis yra nuo 2,3 iki 5,1 metro. Santykinis šio asteroido greitis 9,6 kilometro per sekundę.
Jis nepriartės žemiau nei geostacionarūs dirbtiniai Žemės palydovai, kurie skrieja maždaug 36 tūkst. km aukštyje. Skaityti toliau
