Panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę rinkoje, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisėtai jį šalina. Pastebima, kad sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai.
„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose. Jei šaltuoju metų laikotarpiu panaudotu Skaityti toliau
Seimo narys Dainius Kreivys kreipėsi į energetikos ministrą, laikinai einančiam aplinkos ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną ir į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską dėl atliekų valstybės saugomo Salininkų dvaro svirno kieme.
Salininkų gyventojai ne kartą yra kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Aplinkos apsaugos agentūrą, Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kitas institucijas dėl akivaizdžių pažeidimų, kuriuos daro UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, laikantis valstybės saugomo dvaro teritorijoje didelius kiekius atliekų. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, esant šaltiems, sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore itin padidėjo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose vidutinė paros KD10 koncentracija 1–2 kartus viršijo ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti šiluminės energijos gamybos metu energetikos įmonių ir individualių namų įrenginių išmetami teršalai, transporto keliama tarša. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) informuoja, kad Lietuvos zoologijos sodui išduotas leidimas naudoti invazines rūšis ex-situ išsaugojimui. Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga tapo pirmąja Lietuvoje, kuri, siekiant išsaugoti rūšis už jų natūralių buveinių ribų, gali laikyti, veisti, naudoti ar mainyti, vežti konkrečius laikomus invazinių svetimų rūšių egzempliorius.
Zoologijos sodas galės disponuoti šiomis gyvūnų rūšimis: Skaityti toliau
Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, kai augant transporto priemonių skaičiui automobilių alyvos parduodama ir sutvarkoma mažiau. Pas atliekų tvarkytojus patenka apie penktadalį panaudoto tepalo, kur dingsta likęs?
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai patiekė vidaus rinkai 21,97 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos – 22 proc. mažiau nei 2015-aisiais (28,15 tūkst. tonų), o buvo surinkta atitinkamai 4,8 tūkst. ir 5,2 tūkst. tonų panaudoto tepalo atliekų. Vis tik specialistų vertinimu, Lietuvoje Skaityti toliau
Šalies vandens telkinių būklei gerinti neseniai patvirtintos trys naujos priemonės iš ES paramos lėšų. Pirmoji priemonė, kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, skirta potvynių rizikai valdyti, antroji – vandens ištekliams valdyti ir saugoti, trečioji – vandens telkinių būklei gerinti. Joms įgyvendinti Aplinkos ministerija jau laukia projektinių pasiūlymų.
Priemone „Potvynių rizikos valdymas“ siekiama apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose imtis veiksmų šiai rizikai mažinti. Trys ketvirtadaliai didelių potvynių šalyje kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti transporto, pakeltoji tarša bei šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas. Skaityti toliau
Siekiant Lietuvoje atkurti upių vagas, kurios sovietmečiu dėl melioracijos buvo masiškai tiesinamos, jau atlikti pirmi bandomieji darbai – atkurtos pažeistų Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.) ir Vyžuonos (Rokiškio r.) upių vagų kilometro ilgio atkarpos.
Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių atkūrimo projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Skaityti toliau
Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. Skaityti toliau
Skatinant Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, diegiant pažangius atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus profesionalai rugsėjo 26–27 d. kviečiami į verslo įmonių kontaktų mugę, kuri vyks Ūkio ministerijos organizuojamos „Inovacijų savaitės 2016“ metu. Lietuvai suteikiama galimybė pasinaudoti norvegų patirtimi renkantis verslo modelius, efektyvinant veiklą, planuojant plėtrą į naujas kryptis.
„Atliekų tvarkymas vis dar lieka viena opiausių ir aktualiausių sričių Lietuvoje. Mes privalome lygiuotis į šiame sektoriuje lyderiaujančias valstybes. Taigi dalyvavimas Lietuvos ir Norvegijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo kontaktų mugėje – galimybė mūsų šalies verslui užmegzti perspektyvius dvišalius ryšius, Skaityti toliau
Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus kalendorinius metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai ir pateikti savo darbus iki spalio 1 dienos.
Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.
Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo apie Lietuvos gamtą ir gamtos apsaugą kūrėjams ir jų kūrybinei grupei. Premijos dydis – penki tūkst. eurų. Vertinimo kriterijus ir premijos skyrimo tvarką numato jos nuostatai. Skaityti toliau
Oro tarša – bene didžiausia problema, šiuolaikiniame, pilname technologijų pasaulyje, su kuria siekiama kovoti įvairiomis priemonėmis. Oro kokybę lemia išmetamų aplinkos oro teršalų kiekiai ir meteorologinės sąlygos, iš kurių būtent anticiklono sąlygos sukelia aplinkos oro taršos didėjimą, nors išmetamų teršalų kiekiai nesikeičia.
Lietuvoje oro užterštumas yra ne ką mažesnė problema, nei aplinkos užterštumas, štai ką apie tai mano, šiemet devintąjį kartą rengiamos akcijos „Darom“, kurios pagrindinis tikslas ir yra oro taršos mažimas, Skaityti toliau
Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, ėmė pasitaikyti vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius ir dėl to ūkininkai patiria žalos. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes ir paragino tokiais išimtiniais atvejais nustatyta tvarka prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos plėšrūnus dar neprasidėjus nustatytam jų medžioklės laikui ten, kur tai būtina.
Pagal Lietuvoje galiojančias medžioklės taisykles vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., o neleistinu metu jie gali būti medžiojami tik gavus minėtąjį leidimą. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietiniai taršos šaltiniai (energetikos įmonės, individualių namų šildymo įrenginiai, transportas), be to, dalis teršalų pietų krypties oro masių pernašos galėjo būti atnešti iš kitų Europos šalių. Skaityti toliau
Ministro įsakymu, valstybiniams miškų pareigūnams suteiktos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės. Nuo šiol jie gali bet kuriuo paros metu stabdyti ir tikrinti transportą, įtarę, kad šiuo gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, arba neteisėtai sumedžioti gyvūnai.
„Dabar miškų pareigūnai turi visus aplinkosaugininkų teisinius įgaliojimus ir galės efektyviau vykdyti savo pareigas. Manau tai ne tik padės pažaboti nelegalius kirtimus, bet ir brakonierius“, – sakė ministras V. Mazuronis. Skaityti toliau
Rugsėjo 7 dieną Druskininkų Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai iš žvejų gavo pranešimą, kad Nemuno upės viduryje (Druskininkų sav., Sventijansko k.) ant seklumos guli negyvas stumbras.
Apie šį įvykį buvo informuota Druskininkų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir „Paliepio“ medžiotojų būrelis.
Pareigūnai ir medžiotojai suaugusį stumbro patiną ištraukė į krantą. Tai pirmas atvejis, kai šiose apylinkėse randamas nuskendęs stumbras. Skaityti toliau
Sausuoju metų laiku didesniu greičiu automobiliui važiuojant žvyrkeliu už jo lieka dulkių kamuoliai. Mokslininkai juos vadina kietosiomis dalelėmis. Kartais dulkių debesys paskandina visą mažesnę gyvenvietę. Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, tyrimai, galintys nustatyti kietųjų dalelių koncentraciją šalia žvyrkelių, niekad nevyko, panašu, kad nevyks ir ateityje.
Nepaisant to, institucija gyventojus guodžia esą žvyrkeliai gamtai ir žmonėms žalos nedaro. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių KD10 koncentracija daugelio miestų ore padidėjo, o kai kuriuose miestuose viršijo paros ribinę vertę (50g/m3). Be to, įsivyravus šiltiems ir saulėtiems orams kai kuriuose miestuose maksimali 8 val. ozono (O3) koncentracija viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą siektiną vertę (120 μg/m3). Skaityti toliau
