Saulės elektrinių parko iki 10 MW projektą įgyvendins Visagino miesto savivaldybė. Saulės elektrinę taip pat statys Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – taip siekiama mažinti išlaidas už elektros energiją ir prisidėti prie tvarios energetikos plėtros Lietuvoje.
Saulės elektrinių parko projektui Visagine numatyta skirti 4 mln. eurų iš Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių Skaityti toliau
Įsigaliojus gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Nuosekliai, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. bus atsisakoma monopolinių visuomeninio tiekėjo paslaugų ir kuriamos sąlygos aktyviai veikti elektros tiekėjams. Skaityti toliau
Balandžio 22 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pateikė džiugių naujienų šiuo sudėtingu šaliai laikotarpiu – nuo liepos mėnesio ketinama mažinti elektros energijos ir dujų tarifus vartotojams.
Prieš pateikdama VERT parengtą išsamų pranešimą apie elektros ir gamtinių dujų kainų pokyčius buitiniams vartotojams, pirmininkė Inga Žilienė pažymėjo, kad VERT perskaičiuoti elektros įkainius gali ne dažniau nei kas pusę metų, taip norėdama išsklaidyti visuomenėje kilusias dvejones, kodėl taryba nesiima veiksmų mažinti elektros ir dujų kainas. Pasak pirmininkės, gegužės mėnesį bus patvirtinti nauji elektros ir dujų Skaityti toliau
Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Daug laiko ir pinigų buvo investuota į elektrinės saugą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Branduolinės energetikos specialisto ir pirmojo Lietuvos energetikos ministro prof. Leono Ašmanto manymu, Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. Skaityti toliau
Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Dainius Kreivys nepritaria kovo 25 d. Vyriausybės posėdyje pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama prijungimo būdu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Projekte siūloma šią ministeriją prijungti prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos bei jai perduoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaitos, žiedinės ekonomikos politikos formavimu bei klimato kaitos ir pastatų atnaujinimo programų valdymu. Naują ministeriją planuojama pavadinti Lietuvos Respublikos darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija, ji pradėtų veikti dar šių metų spalio mėnesį. Skaityti toliau
Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau
Ignalinos atominė elektrinė buvo gigantiškas projektas. Buvo numatoma, kad keturių jos reaktorių galia sieks net 6000 megavatų. „Buvo galvojama net apie tai, kad jeigu trūktų vandens, dalį jo reikėtų „permesti“ iš Dauguvos upės. Visokių tokių fantastinių dalykų buvo, kad tik pavyktų pasiekti tą užsibrėžtą rezultatą, tą užsispyrimą, kad būtume pirmi. To gigantiškumo siekimo buvo daug kur“, – apie Ignalinos atominės elektrinės statybas pasakoja branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas. Skaityti toliau
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino pagrįstu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko, liberalo Simono Gentvilo skundą, jog Vyriausybės teisės aktų prieštaravimai stabdo didesnį biodegalų panaudojimą. Savo sprendimu LVAT panaikino trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties.
„Tai yra didelė pergalė ekologiškesnio transporto entuziastams. Net ir šilčiausią Lietuvos istorijoje žiemą, dyzelinių automobilių savininkai buvo priversti pilti šimtaprocentinį dyzeliną be biodegalų priedų. Europa yra sutarusi dyzeline naudoti 10 proc. Lietuvos Respublikos įstatymai numato 7 proc., o trys mūsų Vyriausybės ministrai savo išimtimis nustatė 0 proc. biodegalų. Skaityti toliau
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
Šiuos dešimt saulės elektrinių projektų Aplinkos projektų valdymo agentūra atrinko iš penkiolikos, pateiktų pagal 2019 m. kvietimą teikti paraiškas. Net penki iš tų dešimties bus įgyvendinti Sakartvele ir vienas Moldovoje, nes tai prioritetinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo kryptys – Rytų Europos regionas. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje elektra buvo pigiausia: palyginti su ankstesne savaite, elektra Estijoje ir Latvijoje brango 9 proc. iki 29,81 EUR/MWh, o Lietuvoje – 6 proc. iki 28,88 EUR/MWh.
Palyginimui: 13 šalių vienijančioje „Nord Pool“ biržoje elektros kaina smuko 24 proc. iki 12,40 EUR/MWh.
„Kainų kritimui „NordPool“ biržoje įtaką darė 16 proc. regione išaugusi elektros energijos Skaityti toliau
Spalio 22 dieną, Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo atidaryta paroda „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Parodoje eksponuojama 10 laivų modelių iš Lietuvos jūrų muziejaus fondų. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Šie du renginiai yra skirti Lietuvos laivyno pradžiai.
Spalio 29 dieną, 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta šviesios atminties Romualdo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo Adomavičiaus knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, kurios pagrindu ir parengta ši paroda. Skaityti toliau
Spalio 16 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) ketvirtą kartą svarstė Lietuvos poziciją formuojant Europos Sąjungos poziciją dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų.
Šiandien komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis pasiūlė jau trečią komiteto sprendimo projektą, kuriame primenamas 2017 m. vasario 10 d. pasirašytas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas, ir atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Prezidento išreikštą poziciją dėl Astravo AE. Komiteto sprendimu taip pat buvo siūloma Užsienio reikalų, Energetikos ir Aplinkos ministerijoms: Skaityti toliau
Turbūt kaip niekada dažnai šiandien tenka girdėti diskusijas susijusias su prie Lietuvos sienos statoma Astravo atomine elektrine. Čia ir evakuacijos pratybos, ir užsienio ministro kaltinimai šalies išdavyste, ir kalbos apie santykių atšalimą su mūsų šiauriniais kaimynais ir dar begalė kitų dalykų. Tai pilnai suprantama, juk šie metai yra Astravo gimimo metai – monstro, kuris greičiausiai kels grėsmę Lietuvai ir jos žmonėms dar ilgus dešimtmečius.
Astravo AE pirmą žadama paleisti kitais metais. Dviejų šios AE reaktorių Skaityti toliau
Siūloma Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas suvienodinti su patariamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų. Pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio patarimus viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai. Skaityti toliau
Gaminančia vartotoja tapusi Valė Urbonienė, pasakoja, kad nuo kovo mėnesio iš elektros tiekėjo nepirko nei kilovatvalandės elektros – viską pagamino jos saulės elektrinė. Ir dar daugiau – nuo balandžio pagamintą perteklinę elektros energiją moteris galės naudoti šaltuoju metų periodu ir mokės tik už pasinaudojimo tinklais mokestį – tai žymiai mažiau nei anksčiau.
„Saulės energija susidomėjau, nes, atvirai pasakius, nusibodo kūrenti pečių. Esu vyresnio amžiaus žmogus, našlė ir ūkyje reikia tvarkytis pačiai. Rūpinimasis malkomis žiemai kelia labai daug nepatogumų ir kainuoja jėgų, todėl nusprendžiau rasti sprendimą, Skaityti toliau
Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančių išteklių direktyvoje nurodyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse atsinaujinantys ištekliai transporto sektoriuje turėtų pasiekti mažiausiai 10 proc., o iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. energijos išteklių dalies.
Elektromobilių Europos keliuose dar taip sparčiai negausėja, tad vairuotojai prie rodiklių gerinimo prisideda vartodami ekologiškesnius degalus. Naujausia studija skelbia, kad ES šalyse pastaraisiais metais sparčiai auga iš javų gaminamo etanolio, kuris yra įmaišomas į benziną, vartojimas. Skaityti toliau
Nors Europos Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip veiksmingai panaudoti senas padangas.
Transporto priemonių perdirbtų padangų guma dažniausiai naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams. Tačiau vis daugiau valstybių atranda naujų technologijų, kurių dėka senų padangų granulės naudojamos keliams tiesti. Skaityti toliau
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui.
Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš saulės, už ją moka mažiau, o šalies mastu gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimas turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos energetinės nepriklausomybės augimui. Skaityti toliau
Kitais metais Klaipėdoje veiklą pradės bendrovės „Vėjo projektai“ dukterinės įmonės „Elektrinio transporto sistemos“ elektrinių autobusų laboratorija. Joje bus kuriami ir tobulinami elektriniai miesto autobusai „Dancer“.
Bendra projekto investicijų suma siekia 7,7 mln. eurų. Dalį šios sumos investuoja pati įmonė, dalis finansavimo yra gauta iš ES struktūrinių fondų, o dar vieną finansavimo dalį, skirtą pastatų statybai, suteikdamas paskolą užtikrino Šiaulių bankas. Skaityti toliau
Rugpjūčio 16 d., Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas (Gosatomnadzor) paskelbė Nacionalinį Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo veiksmų planą.
Baltarusija buvo įsipareigojusi Europos Sąjungos reguliuojančių institucijų grupei (ENSREG) per 3 mėn. nuo Baltarusijos AE streso testų peržiūros ataskaitos paskelbimo, įvykusio 2018 m. liepos mėn., parengti Baltarusijos AE saugos gerinimo planą. Tačiau, šį planą paskelbė praėjus daugiau nei vieneriems metams. Skaityti toliau
Aplinkos ministerijos paskelbtu nauju kvietimu teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti pagal valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą prasideda dar vienas jų atnaujinimo vajus.
Investicijų suma sieks 150 mln. eurų, o valstybė suteiks 50 mln. eurų paramos, kompensuodama 30 proc. investicijų, tenkančių energijos taupymo priemonėms. Žadama 100 proc. apmokėti arba kompensuoti atnaujinimo projektų, kurie bus vykdomi pagal šį kvietimą, parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tekusias išlaidas. Skaityti toliau
Liepos 21-22 d., Helsinkyje vykusiame Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų susitikime (COSAC) aptarti pirmininkavimą ES Tarybai pradėjusios Suomijos pirmininkavimo prioritetai ir būsimasis daugiametis ES biudžetas. Susitikimo dalyviai diskutavo perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, ES teisės viršenybės užtikrinimo, tinkamo finansavimo tradicinėms ES politikoms, naujų ES kylančių iššūkių sprendimo ir kitus klausimus.
Baltarusijos planus dar šiemet paleisti naujai statomą Astravo atominę jėgainę Seimo Europos reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, dalyvaujantis Helsinkyje vykstančiame Sąjungos reikalų Skaityti toliau
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
Senų ir neefektyvių katilų keitimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4 mln. eurų bus skirta beveik 7,7 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2634 gyventojams. Skaityti toliau
Birželio 3 d., Seime buvo surengta konferencija „Geotermija Lietuvai“.
Konferencijos tikslas buvo – supažindinti visuomenę su geoterminės energijos panaudojimo galimybėmis, pateikti jau egzistuojančius pavyzdžius, nustatyti geoterminės energijos panaudojimo Lietuvoje plėtros gaires. Skaityti toliau
Gegužės 24 dieną, Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) buvo įteiktas Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrų Lino Linkevičiaus ir Žygimanto Vaičiūno laiškas dėl nesprendžiamų branduolinės saugos problemų Astravo atominės elektrinės projekte.
Bendrame laiške ministrai išreiškė susirūpinimą, kad Baltarusija nevykdo TATENA, Espo konvencijos bei ES streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktų išvadų. Skaityti toliau
Kovo mėnesį vyravę stipresni nei įprasta vėjai padėjo išlaikyti rekordines elektros energijos gamybos apimtis vėjo jėgainėse. Atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, priklausanti „Eesti Energia“ grupei, skelbia kovą pagaminusi 122 GWh energijos – tiek, kiek per metus elektros sunaudoja 40 tūkst. namų ūkių.
Bendrovės duomenimis, itin aukštos gamybos apimtys išsilaikė jau antrą mėnesį iš eilės – vasarį, kuris pasižymėjo dar stipresniais vėjais pasižymėjusį, buvo pagamintas rekordinis vėjo energijos kiekis (124 GWh). Palyginimui, 2019 m. sausio mėnesį gamyba buvo net 25 % kuklesnė – 92 GWh. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje pateikia pasiūlymų, kaip kovoti su oro tarša transporto, žemės ūkio, energetikos ir kituose sektoriuose.
Žemės ūkyje šiuo metu išmetama per daug amoniako, azoto suboksido ir metano, todėl ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turėtų būti susietas su taršos mažinimu, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP). Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai taip pat siūlo nedelsiant imtis ES lygmens priemonių kietųjų dalelių koncentracijai ore mažinti ir nustatyti griežtesnes jų ribines vertes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
Pastaruoju metu Lietuvoje ir aplinkinėse ES valstybėse ypatingai išaugęs visuomenės dėmesys miškams ir miškų ūkiui ir Europos Bendrijos (EB) svarbos miško buveinių reikiamo kiekio tinkamo išsaugojimo neužtikrinantis miškininkavimas paskatino Aplinkos ministeriją parengti Miškų įstatymo pataisas.
Šiomis pataisomis siekiama subalansuotai derinanti gamtosauginius apribojimus ir racionalų miško išteklių naudojimą: siekti mažesnio plynųjų miško kirtimų kiekio, išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą, Skaityti toliau
Vasario 7 d. Ženevoje neeilinis ESPO konvencijos šalių susitikimas patvirtino šios konvencijos Įgyvendinimo komiteto parengtą sprendimą, kad Baltarusija, statydama Astravo branduolinę jėgainę, pažeidė Konvencijos reikalavimus.
„Šis po daugelio metų nagrinėjimo priimtas galutinis sprendimas yra svarbus Lietuvai, – sako susitikime dalyvavęs laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Tai objektyvi tarptautinė išvada, patvirtinanti, kad mūsų šalies skundas buvo pagrįstas.“ Skaityti toliau
Šildymo sezono pradžia, manding, dar kartą diskreditavo dabartinį Vilniaus merą. Kitaip kaip nesusipratimu (švelniai tariant) nepavadinsi fakto, kad buvo šildomi pastatai, vidutinei paros temperatūrai esant šiltai iki nepadorumo.
Jei tokia netikėta šiluma spalio mėnesį jau buvo pavadinta gamtos anomalija, tai Vilniaus mero vadovaujamos savivaldybės įmonės veikla tuo metu gali būti pavadinta politine ir ekonomine anomalija.
Štai priešsavaitinis Vilniaus vaizdelis: gatvėse kone +20 laipsnių temperatūra, žmonės Skaityti toliau
