Tikriausiai visi esame girdėję posakį „kaip tik diena – taip naujiena“. Būtent šitoks pasakymas geriausiai apibūdina toli gražu ne geriausią šiandieninės Lietuvos situaciją: „MG Baltic“ bylos griausmai, skandalingi sąrašai tų, kurie metų metais galimai darė neleistiną, bet didžiulę įtaką šalies viduje, ir dviprasmiški susirašinėjimai.
Regis, visko tiek daug. Vienok, tai dar ne viskas – ima atrodyti, jog kai kurie tinkamoje vietoje tinkamu laiku parašyti laiškai gali būti Skaityti toliau
Balandžio 5-6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas lankėsi Kijeve, kur susitiko su aukštais Ukrainos pareigūnais ir aptarė bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityse. Susitikimuose apsikeista pozicijomis dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, nesaugiai Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. Sutarta toliau tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi AE uždarymo srityse.
Ministras susitiko su Ukrainos vicepremjeru Genadijumi Zubko, energetikos ir anglies Skaityti toliau
Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje.
Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktorius Skaityti toliau
Ankstesnėje laidoje „Mokslo sriuba“ domėjomės kaip vyksta naftos perdirbimas. Kviečiame pratęsti ekskursiją po vienintelę Baltijos šalyse esančią, milžinišką naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
Apžiūrint šią milžinišką gamyklą, beveik nematyti darbuotojų. Įrenginiai ūžia, šnypščia, vamzdžiais teka produktai, laikas nuo laiko gamyklos keliais pravažiuoja koks techninis automobilis ar apsaugos darbuotojai, bet specialistų nematyti. Kur gi jie yra? Pasirodo, didelė dalis sklendžių, vožtuvų yra automatizuoti ir jie valdomi iš operatorinių. Specialistams nereikia budėti prie tam tikro vamzdžio. Skaityti toliau
Tikriausiai kai kurie esate girdėję apie vadinamąjį BRELL elektros žiedą. Jis jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją ir Baltarusiją. Ši sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo kai kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrėme Sovietų Sąjungos gniaužtuose. Inžinieriai taip suprojektavo tinklus, kad tapome bendro tinklo dalimi. Su Baltarusija, kurioje dabar, pavojingai arti Vilniaus, yra statoma Astravo atominė elektrinė, šiuo metu turime penkias elektros jungtis. Skaityti toliau
Lapkričio 24 d. prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, vyko pilietinė akcija, kuria išreikštas protestas prieš Astravo atominės elektrinės statybas šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos sienos. Pilietinę akciją inicijavo ir joje dalyvavo Belgijos lietuvių bendruomenės atstovai, prie jų prisijungė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Lapkričio 24-ąją protesto akcija prieš Astravo jėgainės statybas rengta ir Vilniuje.
Pilietinės akcijos dalyviai prie Europos Parlamento Briuselyje iškėlė plakatus, užsidėjo respiratorius – reikalauta stabdyti nesaugios atominės elektrinės Astrave statybas, kuriose jau užfiksuota ne viena avarija. Skaityti toliau
Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdyba lapkričio 21 dieną patvirtino naujas elektros energijos kainas 2018 metams. Naujas paslaugų kainas ESO pateikė suderinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
Pagal dabar patvirtintas VKEKK elektros kainos dedamąsias bendrovė siūlo vidutiniškai 3,5 proc. mažesnes elektros kainas privatiems klientams. Skaičiuojama, kad vidutinis namų ūkis, suvartojantis 147 kWh elektros per mėnesį, sutaupys apie 7 eurus metinių išlaidų elektrai. Skaityti toliau
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) praneša, kad Kudirkos naftos telkinyje pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai.
Šis telkinys priklauso Kudirkos-Kybartų licenciniam plotui, esančiam Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje. Leidimą naudoti angliavandenilių išteklius šiame plote LGT 2015 metais išdavė konkursą laimėjusiai UAB „Diseta“. Ši bendrovė Kudirkos naftos telkinyje 2015-2016 m. atliko seisminės žvalgybos tyrimus. Jame apskaičiuoti geologiniai parengtiniai išžvalgyti ištekliai gali siekti 1470 tūkst. tonų. Skaityti toliau
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dar pavasarį pristatė siūlymų paprastinti sąlygas gyventojams patiems gaminti elektrą namuose. Priėmus pirmuosius sprendimus, ESO kviečia nesustoti ir gerinti sąlygas toliau – įgyvendinti visus 8 žingsnių programos etapus, kurie sumažins elektrinių įrengimo kainą ir net dvigubai – nuo vidutiniškai 7 iki 3,5 mėnesio – sutrumpins prijungimo trukmę. Skaityti toliau
Ypač jautri branduolinės energetikos saugos tema nepraranda aktualumo. Viešojoje erdvėje tvyro įtampa dėl kaimyninėje Baltarusijoje išdygsiančios AE – kyla daug klausimų, bet vieningų atsakymų į juos nėra. „Astravo atominės elektrinės projektui trūksta skaidrumo, o tai sukelia papildomą įtampą. Paprastai pasaulyje šalys kaimynės yra įtraukiamos į tokių projektų vystymą.
Nors Astravo AE planuojama diegti moderniausius reaktorius, prisiminus incidentą su reaktoriaus korpuso „kritimu“ kyla pagrįstos abejonės dėl projekto vykdytojų kompetencijos“, – teigia Kauno Skaityti toliau
Spalio 9 d. Lietuvoje pradėjo dirbti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) fizinės saugos patarėjų misija (toliau – IPPAS misija), kurios metu, spalio 9–20 d., bus vertinamas esamas branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugos režimas.
Pasak Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininko Michailo Demčenkos, tai – jau trečioji IPPAS misija Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. „Tikimės, kad šios fizinės saugos patarėjų misijos dalyvių įžvalgos ir patirtis Skaityti toliau
Artėjant šildymo sezonui, internete ir spaudoje vis pasirodo gyventojus klaidinanti informacija, kad nuo 2018 m. sausio gyventojų laukia šildymo kainų „šokas“. Reikia pasakyti, kad jokio „šoko“ nebus.
Taip pat svarbu pabrėžti, kur yra esminis dabar priimtų PVM įstatymo pataisų privalumas.
Valstybės parama gyventojams už šildymą užtikrinama dviem būdais: per PVM lengvatą ir per tiesioginę paramą (kompensaciją).
Rugsėjo 14 d. aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas per Orhuso konvencijos šalių susitikimą Budvoje (Juodkalnija), pažymėjo, kad ši konvencija yra svarbus instrumentas visuomenei naudotis savo teise gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje, aktyviai veikti, kai priimami su aplinka susiję sprendimai.
Ministras pabrėžė, kad veiksmingos visuomenės teisių apsaugos priemonės ypač aktualios šalims, kai įgyvendinami branduolinės energetikos projektai. Antai Lietuvai Orhuso konvencijos nuostatos – vienas pagrindinių tarptautinio poveikio Skaityti toliau
UNESCO paveldo saugomas išskirtinis Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį – regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais lynais. Elektros skirstymo tinklo pertvarkymo darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. Skaityti toliau
Rugpjūčio 7 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaryta paroda „Hirošima ir Nagasakis. Atominė bomba ir žmonija“. Parodos plakatai – sukrečiantys. To, kas atskleista, neperteiks jokia žuvusiųjų statistika. Beje, šią statistiką, remiantis parodos duomenimis, bent Wikipedia reikia taisyti. Hirošimoje po bombos susprogdinimo iškart žuvo ne apie 80 tūkst., bet apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – ne apie 40 tūkst., bet apie 80 tūkst. žmonių. Nurodoma paklaida – 10 tūkst. žmonių.
Parodos organizatoriai – Judėjimo „Prieš atominę ir vandenilinę bombą“ Japonijoje narys, Skaityti toliau
Liepos 8-23 d. vyko ekspedicija „Global Himalayan“, kurios metu buvo įdiegta elektros energija atokiausiame Himalajų kaime, pavadinimu Shade. Šiame projekte tarp 20 savanorių iš viso pasaulio dalyvavo ir vienintelis atstovas iš Lietuvos, Pasaulio Ekonomikos Forumo jaunimo organizacijos „Global Shapers“ narys Aurimas Viržintas.
Shade – kaimas Kašmyro valstijoje, keturių kilometrų aukštyje, sunkiai pasiekiamas net 7 mėnesius per metus. Vietiniai gyventojai čia iki šiol nauodoja žibalines lempas, norėdami pasišviesti sau kelią ar apšviesti kambarį, kad vaikai galėtų ruošti pamokas. Prireikus skubios pagalbos, greitai pasiekti gyvenvietę galima nebent sraigtasparniu. Skaityti toliau
Atnaujindama elektros skirstymo tinklą bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per šešis šių metų mėnesius nutiesė beveik 645 km požeminių elektros kabelių. Tai 2,6 karto daugiau nei per 2016 m. pirmąjį pusmetį. Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidėjo elektros tiekimo patikimumas, nes požeminis tinklas yra atsparesnis gamtos poveikiui.
Šiemet daugiausia požeminių elektros kabelių ESO nutiesė Kauno (125 km), Alytaus (100 km) ir Panevėžio regionuose (95 km). Vilniaus regione šiemet bendrovė Skaityti toliau
Nors birželio 17 d. Minske pasibaigęs Espo konvencijos Šalių susitikimas, nagrinėjęs ir Astravo atominės elektrinės bylą, po intensyvių ir sunkių diskusijų šiuo klausimu nepriėmė papildomų sprendimų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl šios AE negali būti jokių kompromisų, ir tikisi, kad sveikas protas turėtų nugalėti.
Per susitikimą Minske Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms klausimus vienu balsu kėlė ES ir nevyriausybinės organizacijos. Skaityti toliau
Seimas svarstys Astravo Atominės elektrinės elektrinės (AE), statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą Nr. XIIIP-835. Teikiamu teisės aktu siūloma, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 1–5 dalimis ir atsižvelgdamas į pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės (BE) vertinimo išvadoms. Seimui siūloma pripažinti Astravo BE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
„Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi. Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga – Astravo BE statyba negali būti tęsiama.
Gegužės 26 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, surengęs Buivydžiuose, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, iš kur matyti statoma Astravo atominė elektrinė, brifingą užsienio šalių ambasadoriams, pakvietė juos aktyviai įsitraukti nagrinėjant su šios AE sauga susijusias problemas, remiantis Espo konvencija. „Jūs galite labai svariai prisidėti, kad tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai Skaityti toliau
Gegužės 12 d. Seimo Laikinoji Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AE) koordinavimo grupė posėdyje išklausė Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko Michailo Demčenkos pranešimą apie Baltarusijoje statomos Astravo AE branduolinės saugos klausimus. Atsižvelgiant į TATENA saugos standartus, Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA, kurios stebėtojas yra ir Baltarusijos „Gosatomnadzor“) paskelbtus dokumentus, nacionalinę bei kitų šalių reguliavimo praktiką, konstatuota, kad Baltarusijoje statoma Astravo AE galimai neatitinka branduolinės saugos reikalavimų. Skaityti toliau
Balandžio 20 d. Seimo priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių yra labai svarbi politinė žinia Baltarusijai ir visoms regiono valstybėms, parodanti tvirtą Lietuvos laikyseną Astravo AE klausimu.
Lietuva ir toliau siekia Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizacijos nuo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) elektros žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir kartu su Estija, Latvija ir Lenkija tęsia parengiamuosius darbus sinchronizacijai su Europos elektros sistema. Skaityti toliau
Balandžio 21 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Vokietijos europarlamentare Rebeka Harms (Rebecca Harms) ir aptarė tolimesnius bendrus su Lietuva veiksmus dėl Astravo atominės elektrinės (AE). Pasak parlamento vadovo, Baltarusija neužtikrina žadėto skaidrumo ir faktas, kad Europos parlamento nariai nebuvo įsileisti į šalį, kelia didelį nerimą.
„AE Astrave saugumas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) rūpestis. Faktas, kad Baltarusija dėl neįvardintų ,,administracinių priežasčių“ neįsileido Europos Skaityti toliau
Balandžio 20 d. keturi Europos Parlamento nariai – Rebeka Harms (Rebecca Harms) (Žalieji/ELA), Bronis Ropė (Žalieji/ELA), Petras Auštrevičius (ALDE) ir Algirdas Saudargas (ELP) ketino aplankyti Astravo atominės elektrinės statybos aikštelę Baltarusijoje. Europarlamentarai taip pat pageidavo susitikti su atsakingų Baltarusijos institucijų atstovais. Tačiau vakar, balandžio 10 d., Baltarusijos ambasadorius Belgijoje, motyvuodamas organizacinėmis bei administracinėmis priežastimis, pranešė EP nariams, jog tokio vizito surengti nėra galimybių.
EP nariai pateikė tokį bendrą komentarą: Skaityti toliau
Kovo 30 d. laikinoji Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupė diskutavo apie gyventojų apsaugos užtikrinimą, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Į posėdį pakviestas Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas pristatė ne tik tarptautinius pasirengimo ir gyventojų apsaugos įvykus branduolinei avarijai reikalavimus, bet ir įvardijo dabartinę Lietuvos avarinės parengties būklę – kokie parengties gerinimo darbai šiuo metu atliekami ir kokie vis dar išlieka gyventojų apsaugos, įvykus branduolinei avarijai, spręstini klausimai pasirengimo fazėje. Skaityti toliau
Stebėtina tai, kad politinių partijų susitarimas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) labiau sukėlė pasipiktinimą neva dešimtmetį miegojusiu politiniu elitu, nei išprovokavo konstruktyvią diskusiją dėl būsimų Lietuvos žingsnių. Iki pirmųjų pranešimų apie incidentus Astravo AE, Lietuvos atstovų pasisakymai apie Minsko branduolinį projektą neišsiskyrė skambiomis frazėmis, o pats statybų procesas sunkiai skynėsi kelią į pirmuosius dienraščių puslapius. Ar tai reiškia, kad Lietuvos užsienio politika Astravo AE atžvilgiu buvo klaidinga? O galbūt jos nebuvo išvis? Skaityti toliau
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, susitikęs su Europos Parlamento (EP) nare ir Vokietijos žaliųjų partijos lydere Rebeka Harms, padėkojo už EP narės nuolatinį dėmesį Europos Sąjungos ir Lietuvos kaimynystėje nesaugiai plėtojamiems atominių elektrinių (AE) projektams. Ž. Vaičiūnas taip pat informavo R. Harms apie Lietuvos aktyvius veiksmus, siekiant užkirsti kelią Astravo AE projekto eksploatacijai. Pasak ministro, Astravo AE statybos vyksta nuolat pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos standartus, ignoruojant tarptautines konvencijas ir tarptautinių ekspertų rekomendacijas.
„Mums labai svarbu būti išgirstiems, mums labai svarbi ir reikšminga Europos Parlamento parama ir mums labai svarbu, kad visi Europos Sąjungoje kalbėtume vienu balsu. Nėra vietos abejingumui ir patiklumui, kai kalbame apie grėsmes visai Europai keliančią Astravo AE, kurios statybos nuo pat pradžių, pradedant geopolitinių interesų nulemtu aikštelės parinkimu, kelia daug pagrįstų abejonių dėl saugumo ir reguliatoriaus nepriklausomumo, o pats projektas vykdomas neskaidriai. Šios problemos supratimas tarp Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių yra pirmas žingsnis imantis konkrečių veiksmų“, – kalbėjo energetikos ministras.
Antrą mėnesį ant Vilniaus m. klinikinės ligoninės stogo veikianti saulės jėgainė (279 kW galios) jau pagamino daugiau kaip 10 MWh elektros energijos. Dar galingesnę planuojama įrengti ant Kauno klinikinės ligoninės pastatų, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Vilniuje esanti jėgainė kasmet, kaip planuojama, pagamins 14 proc. visos ligoninei reikalingos elektros energijos – apie 240 MWh. Ji padės tausoti aplinką – apie 170 tonų anglies dioksido per metus jau nebebus išmetama į atmosferą. Skaityti toliau
Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.
Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau
