Sausio 28 d., į KTU, jau 34-tus metus iš eilės atkeliaus 9 – 12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinės prof. Jono Matulionio jaunųjų matematikų varžytuvės, į kurias registracija pasibaigs sausio 22 dieną, sekmadienį.
Tikriausiai ne vienas mokinys, sėdėdamas matematikos pamokoje, patyliukais pasvarsto:
„ar man tai reikalinga? Kur aš visa tai panaudosiu?“, – ir matematiką priima tik kaip dalyką, kuris išnyks iš jo gyvenimo vos tik užvėrus mokyklos duris.
Nedaugelis moksleivių supranta, kad būtent matematika yra visų mokslų pagrindas – tik puikiai ją įvaldžius, galima daryti sėkmingus verslo sprendimus, formuoti įmonių ekonominius procesus, ugdyti naujus lyderius, optimizuoti veiklas ir t. t.
Tęsia J. Matulionio darbus
Pasak renginio rengėjos, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanės Bronės Narkevičienės, varžytuvių pagrindinis tikslas – siekis garsinti matematikos mokslą, sudominti vaikus bei motyvuoti juos mokytis matematikos.
„Labai svarbu, kad mokiniai nuo pat ankstyvojo amžiaus, jau nuo pradinių klasių suprastų matematikos svarbą.
Turime moksleiviams gebėti paaiškinti, kad užmezgus ryšį su matematika, jų ateities galimybės tik prasiplės, nes daugelis verslo ir pramonės procesų yra su ja vienaip ar kitaip susiję.
Kuo anksčiau jie įsisavins matematiką ir supras jos taikymo galimybes, tuo didesnė tikimybė, kad ir toliau išliksime į priekį žengianti visuomenė.
Matematika suteikia galimybę logiškai mąstyti, gebėti mokytis ir suprasti vykstančius procesus bet kurioje srityje.
Be abejo, taip paminime ir legendinio Lietuvos bei KTU matematiko J. Matulionio nuopelnus šiam mokslui“, – pabrėžia docentė.
Pasak jos, gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra daug pranašesni už gebėjimą ieškoti atsakymų į klausimus tik internete, o stiprūs matematikos pagrindai ugdo kūrybišką, kritiškai mąstančią ir logiškus sprendimus priimančią bei greitai besimokančią visuomenę..
Mokslininkės teigimu, matematikos mokydamiesi dar mokykloje, mokiniai turi įsitraukti į nuoseklų mokymosi procesą, kuris apimtų problemas, įvairias formules, veiksmų sekos sudarymą tam, kad gebėtų pasirinkti teisingą uždavinio sprendimo būdą.
„Tai ugdo proto discipliną, kurią galima panaudoti ne tik mokymosi procese, bet ir visuose gyvenimo sprendimuose“, – teigia B. Narkevičienė.
Matematika – gyvenimo palydovė
Jos teigimu, mokantis matematikos lavinamas ir analitinis mąstymas, kuris ugdo gebėjimą tyrinėti ir pažinti mus supantį pasaulį, o mąstydami analitiškai, taip pat atliekame matematinę užduotį:
renkame duomenis, išskaidome prielaidas, stebime ryšius, priimame sistemingus sprendimus.
„Jei sugebėsime suprasti matematiką, tai galėsime ne tik tinkamai argumentuoti bei priimti loginius sprendimus, bet galėsime ją taikyti ir gyvenime pasitaikančioms problemoms spręsti,“ – teigia docentė.
Ji neabejoja, kad ateityje matematika įgis dar didesnę reikšmę, nes jau dabar ji tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose pramonės ir verslo šakose – beveik visur prisireikia kiekybinių duomenų analizės ir jų apdorojimo gebėjimų, o šis poreikis tik didės.
„Dažniausias žodis, kurį šiandien girdime visose švietimo ir verslo srityse, yra STEM.
Turime ugdyti visus moksleivius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, kad būtume konkurencingi XXI amžiaus gyventojai“, – sako KTU docentė.
Daugiau apie respublikines prof. Jono Matulionio varžytuves: čia.
jei lietuvių kalba.
Arba – dalyką . Žiūrint, ką turi galvoje – ar mokymo įstaigoje dėstomus dalykus, ar Tamstos minimą drausmę.
Straipsnyje rašoma: „Tai ugdo proto discipliną, kurią galima panaudoti ne tik mokymosi procese, bet ir visuose gyvenimo sprendimuose“. Čia, greičiausiai, drausmė turima galvoje. Taip, dalyką vadinti discipliną yra tas pats, kaip striukę vadinti kurtke. Proto drausmė skamba, hm, savotiškai. Tingisi narplioti ir kabinėtis 🙂
Būtent – ne Guglas protą lavina, žinias papildo. Todėl būtina išmokyti atskirti, kur ši priemonė tinka, o kur netgi pakenks. Kaip ir bet koks netinkamas, ne tam skirtas įrankis.