Vaikštinėti gamtos apsuptyje romantiškomis, o gal kartais net šiek tiek mistiškai rūkų pasipuošusiomis rudens dienomis – tikras malonumas. Dar didesnis malonumas, kai keliaujant gamtoje gali išvysti tikrai išskirtinius gamtos ir žmogaus kūrinius. Vienas iš tokių – medžių alėjos. Alėja, tai takas, kelias arba gatvė su medžių eilėmis iš abiejų pusių. Medžių alėjos yra vienas seniausių ir labiausiai tradiciškų apželdinimo elementų Lietuvoje. Tokios medžių eilės dažnai buvo sodinamos parkuose, prie įvažiavimo į dvarus ir sodybas, tai reiškia, kad dauguma alėjose augančių medžių buvo pasodintos prieš kelis šimtus metų, o jose augantys medžiai senoliai mena ne tik istorinius įvykius, bet ir atskleidžia medžių galybę ir tikrą gamtos didybę.
Lietuvoje yra daugiau kaip 10 saugomų alėjų ir išskirtinių medžių grupių „pavėsinių“. Saugomos alėjos ir medžių grupės dažnai įdomios tiek gamtine, tiek kultūrine prasmėmis, todėl kviečiame keliauti ir pažinti šias išskirtines saugomas vertybes.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia aplankyti visas ar bent vieną iš šešių siūlomų saugomų išskirtinių medžių grupių ir alėjų, jas nufotografuoti, dalintis įspūdžiais ir laimėti apdovanojimus. Nuotraukas galima siųsti el.paštu: lankytojucentras@vstt.lt. Gruodžio 1 d. bus skelbiamos pačios įdomiausios, išskirtiniausios nuotraukos autorių, kurie bus apdovanojami. O pačiomis įspūdingiausiomis nuotraukomis būtinai bus dalinamasi.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos aplankyti siūlomos saugomos medžių grupės ir alėjos:
Vilkyškių ąžuolų alėja. Pagėgių sav., Vilkyškių sen., (55.102247, 22.128081)
Išskirtinio grožio ąžuolų alėja rasite Rambyno regioniniame parke, Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Alėją sudaro net 39 ąžuolai, kurių apimtis siekia iki 4 m, o medžių kamienai ištįsę iki 20 m aukščio. Įdomu tai, kad iki šiol nėra aišku, kokiu tikslu buvo pasodinta ši alėja. Gal būt šioje vietoje kadaise stovėjęs dvaras, o gal alėja veda į alėjos pabaigoje miške esančias senąsias Vilkyškių evangelikų liuteronų kapinaites? Šiuo metu žinoma tik tiek, kad šiltuoju metų laiku alėja atrodo tarsi iš pasakos, ąžuolų šakos tarsi rankomis susikibusios dangaus skliaute. Rudenį ir žiemą alėja atrodo itin paslaptingai ir mistiškai, lygiai taip pat kaip ir jos kilmė.
Paežerių liepų alėja. Dirvonėnai, Šiaulių r. (55.963990, 22.790182)
Tai savivaldybės saugoma vieta, kurią sudaro apie 100 medžių. Liepų alėja išskirtinė ne tik medžių skaičiumi, bet ir pavieniais medžiais, kadangi ketvirtadalis iš ten augančių liepų turi daugiau kaip du kamienus. XVII a. Dirvonėnų apylinkėse būtą nemažai dvarų, todėl tikėtina, kad ši išskirtinio dydžio liepų alėja yra vieno iš tokių dvarų palikimas.
Vidkiemio ąžuolų alėja. Smalininkų k., Jurbarko r. (55.071492, 22.559369)
Vidkiemio ąžuolų alėja yra viena pirmųjų gamtos paveldo vertybių, kuri valstybės saugomu paskelbta dar 1968 m. Alėja dažnai dar vadinama Smalininkų, kadangi būtent taip buvo vadinam vietinių anksčiau. Įspūdinga, net 35 m aukščio, ąžuolų alėja tęsiasi daugiau kaip 1 km. Alėjoje auga daugiau kaip pusantro šimto ąžuolų galiūnų, kurių apimtis daugiausia siekia 3-4 m. Sprendžiant iš medžių amžiaus, pastarieji galėjo būti pasodinti XVIII a. pr. XIX a. pab.
Liepų pavėsinė. Šventos k., Švenčionių r. (55.192689, 26.2034)
Išskirtinė medžių grupė auga ir Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kraštovaizdžio draustinyje. Kadaise Civinskių šeimai priklausiusiame Šventos dvaro parke buvo pasodinta net 30 liepų iš kurių buvo siekiama sukurti pavėsinę. Ne veltui sakoma „Lenk medį, kol jaunas“, nuo tada, kai liepos buvo pasodintos, jos po truputį pradėtos lenkti į išorę pririšant svarčius. Svarsčiai buvo sunkūs, taigi laikui bėgant keitėsi medžių augimo kryptis, o medžiai susiglaudusiomis lajomis ir atitolusiais kamienais pradėjo priminti tikrą pavėsinę. Kalbama, kad šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė Marija Civinskienė mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Marijai sunkiai susirgus, samdiniai ją išnešdavo į pavėsinę, kur ji ištisas dienas gulėdavo žiūrėdama į šiugždančių medžių lają.
Daniliškio liepų alėja. Burvelių k. Panevėžio r. (55.484721, 24.067577)
Dvarų laikus menančią liepų alėją rasime ir Krekenavos regioniniame parke, Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje. Ši alėja valstybės saugoma paskelbta visai nesenai, vos 2007 m. Liepų alėja, tai vienas svarbiausių buvusio Daniliškio dvaro želdinių. Alėjos ilgis siekia 263 m, o auga čia net 360 mažalapių liepų. Kadaise šioje vietoje buvo itin išskirtinis parkas su į upę besileidžiančiomis terasomis ir šaltiniuotais šlaitais. Parkas buvo žinomas dar XVI a. o ten augusi alėja vadinti didžiausia jo puošmena. Alėja atrodo itin romantiškai, todėl ją labai pamėgę įsimylėjėliai.
Aukštadvario dvaro parko liepų pavėsinė. Aukštadvaris. Trakų r. (54.578656, 24.522272)
Išskirtinę medžių pavėsinę galime aptikti ir Aukštadvario regioniniame parke, Aukštadvario urbanistiniame draustinyje. Pavėsinę sudaro 20 liepų, o vidutinė kamienų apimtis siekia apie 2,20 m. Pavėsinę sudarančių liepų kamienai tokie aukšti ir didžiuliai, kad gali pasirodyti, jog ši pavėsinė buvo sukurta prisėsti milžinams, o ne žmogui. Milžiniškų liepų pavėsinė nėra vienintelė išskirtinė botaninė vertybė šiame dvaro parke. Čia taip pat auga vienas didžiausių kaštonų Lietuvoje – Aukštadvario dvaro parko kaštonas.
Nuotraukų laukiama el.paštu: lankytojucentras@vstt.lt.
