B. Maslaveckas. Nekenčiu reklamų ir muilo operų

Tai, kad laikas yra neįkainojama vertybė, savaime suprantama ir be jokių išlygų.

Ar įmanoma pavogti iš žmogaus laiką? Taip! Tai vyksta kiekvieną dieną, bežiūrint televizijos populiarias laidas ir meninius filmus, kurių trukmė turėtų būti pusantros valandos. Čia prikemšama reklamų tiek, kad filmo peržiūra trunka dvigubai ilgiau.

Sekso industrijos, abejotinos vertės kosmetikos ir namų prekių įkyriai brukama pasiūla atima iš gyventojo ne tik laiką, bet ir padidina sąskaitą už sunaudotą elektros energijos kiekį.

Ne mažesnė blogybė yra muilo operos. Pateiksiu vieną pavyzdį:

Mano kaimynė, aštuoniasdešimties metų močutė, nuolat žiūrėdama vieną iš nesibaigiančių meilės dramų, prasitarė „Man neilgai liko gyventi ir mano didžiausias troškimas sulaukti, kada gi tas Don Pedro paims ar nepaims į žmonas Lukreciją“.

Nieko keisto. Daug namų šeimininkių ir ne tik jų įsitraukia į išgalvotą pupyčių ir gražuoliukių gyvenimą, kad jų pačių gyvenimo grožis ir prasmė lieka antrame plane. Tai yra baisu.

Seimo narys Petras Gražulis yra pasakęs: „Nekenčiu homoseksualų, troleibusų kontrolierių ir reklamų tiekėjų“.

Norėčiau pridurti, dar ir muilo operų kūrėjų.

Norėtųsi, kad reklamoms būtų skirtas atskiras kanalas ir jų visiškai neliktų filmuose ir kitose laidose ir, kad visiškai neliktų muilo operų.

Su pagarba,

Bronius

P.S.: Gerbiama redakcija,

Visa tai, apie ką aukščiau yra parašyta, yra tik mano subjektyvi nuomonė ir todėl Jums nėra jokio pagrindo kreipti dėmesį į galimas reklamomis suinteresuotų asmenų nepasitenkinimo apraiškas.