Oro uostai telkia pajėgas skrydžių atnaujinimui (1)

Kylantis lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kylantis lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulyje plintant COVID-19 virusui, visos aviakompanijos buvo priverstos drastiškai mažinti skrydžių dažnį arba visiškai jį stabdyti. Lietuvos aviacija taip pat susidūrė su iššūkiais – nuo balandžio vidurio neliko reguliarius skrydžius vykdančių oro vežėjų. Siekdami susigrąžinti ankstesnį veiklos tempą ir nuoseklų augimą, pagrindiniai šalies oro vartai šiuo metu sutelkė maksimalias pastangas ir veiksmus derantis su oro bendrovėmis dėl strategiškai svarbių krypčių atstatymo.

Siekiant užtikrinti kuo spartesnį paslaugų teikimo keleiviams atstatymą karantinui pasibaigus, Lietuvos oro uostai jau turi pasitvirtinę pagrindines skrydžių atstatymo priemones.

Skrydžių atstatymo etape svarbiausia užtikrinti keleivių saugumą oro uoste ir skrydžio metu, vertinant visas rizikas, susijusias su COVID-19 virusu. Todėl atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir aviacijos organizacijų ir šalies organizacijų, atsakingų už sveikatos apsaugą, rekomendacijas, Lietuvos oro uostai kartu su oro bendrovėmis rengia saugumo priemonių paketą.

„Siekiant kuo sklandesnio skrydžių atstatymo yra paruoštas priemonių ir veiksmų planas, kuris skatins oro bendroves kuo greičiau atnaujinti skrydžius. Pirmiausia, numatėme 60 dienų ilgesnį atsiskaitymo terminą oro bendrovėms už Lietuvos oro uostuose teikiamas paslaugas, sukūrėme naują skatinimo programą skrydžių ir keleivių srauto atstatymui, taip pat pritaikėme esamas skatinimo programas oro bendrovėms, kuriomis remiantis suteikiamos nuolaidos oro vežėjams aviacinėms rinkliavoms“, – teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A. Stikliūnas.

Nemažai Europos oro bendrovių jau sulaukė pažadų iš savo valstybių dėl paramos paketo veiklos tęstinumui, dėl ko oro bendrovės patirs dar didesnį spaudimą siekti veiklos pelningumo. Tai reiškia, jog prieš atnaujinant skrydžius oro bendrovės iš naujo detaliai vertins kiekvienos krypties pelningumą ir perspektyvas, o prognozuojamos nuostolingos ar mažo pelningumo kryptys gali būti atnaujintos gerokai vėliau, t. y. po metų ar dviejų.

Pasak A. Stikliūno, dabar yra kritiškai svarbus laikas tartis su visomis suinteresuotomis šalimis – ministerijomis, verslo ir turizmo organizacijomis bei kitais partneriais – dėl papildomų priemonių pagal esamas skrydžių skatinimo programas steigimo, kurios padėtų atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinti tolimesnį augimą. Tai padėtų išsigryninti ir atkurti strategiškai svarbiausias kryptis, kurių atnaujinimas teiktų pridėtinę vertę ne tik Lietuvos oro uostams, bet ir kitiems rinkos dalyviams bei visai šaliai.

Vertinant tarptautinių organizacijų prognozes, ekonominį šalių pasirengimą ir esamą situaciją, Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti jau gegužės viduryje, sulaukus Lietuvos Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.

Lietuvos oro uostams prognozuojant, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad kol kas sprendimai nepriimti, tačiau pabrėžia, kad pirmieji skrydžiai vyktų ten, kur nėra aktyvių viruso židinių.

„Pats principas, kad skrydžiai, jei ir bus atnaujinami, tai pirmiausia iš ten, kur nėra aktyvūs židiniai, tikrai ne tos šalys, kur labai didelis ir nevaldomas plitimas, ten tie skrydžiai jeigu ir bus atnaujinami, bus atnaujinti paskiausiai“, –kalbėjo Aurelijus Veryga.

Anot jo, jei bus nuspręsta skrydžius atnaujinti, turės būti paruoštos visos priemonės, taikytos ir iki skrydžių uždarymo.

Naujausia Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) prognozė skelbia, kad aviacijos industrija dėl pandemijos sukeltų aviacijos apribojimų neteks 252 mlrd. dolerių pajamų ir 38 proc. viso keleivių srauto.

Finansinius nuostolius dėl susiklosčiusios padėties jau fiksuoja ir Lietuvos oro uostai. Sumažintas keleivinių skrydžių dažnis, o vėliau ir visiškas jų sustabdymas lėmė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnauta 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Julijonas:

    Nuo tokių veiksmų visas karantinas ir visos pastangos – šuniui ant uodegos. Ir kur nėra židinių? A žinau: Lenkijoj, Rusijoj, Italijoj,Graikijoj, Ispanijoj, Vokietijoj, Baltarusijoj, Ukrainoj, Belgijoj, Olandijoj, Anglijoj, JAV. Skriskit, skriskit… kelkit masinius užikrėtimus. Pasaulyje bus protingų šalių, kurios neatidarinės sienų. Bet Lietuvos nebus tų protingų šalių sąraše. Na iš kur ta Lietuva ir jos “valdovai” gali paimti proto??? Neduota ir viskas! Čia jau iki gyvos galvos. Beje, Čekija apie du metus ruošiasi neatidarinėti sienų!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: