Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės

www.alkas.lt
2020 02 26 20:07
6
0
SHARES
Virusai | lrv.lt nuotr.

Virusai | lrv.lt nuotr.

Virusai | lrv.lt nuotr.
Virusai | lrv.lt nuotr.

Vasario 26 d. Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Valstybės lygio ekstremali padėtis paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.

Teigiama, kad šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremalią padėtį, lengviau bus galima koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, greičiau ir lengviau vykdyti kitas procedūras.

Visi svarbūs su koronavirusu susiję pranšimai bus skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės specialioje skiltyje http://sam.lrv.lt/koronavirusas .

Rankų plovimas | sam.lt nuotr.
Rankų plovimas | sam.lt nuotr.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl naujojo koronaviruso ir patarimų gyventojams

Iš kur atsiranda koronavirusai?
Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui.
Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės.

Ar šis virusas panašus į SŪRS sukeliantį koronavirusą ar sezoninio gripo virusą?
Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą. 
SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo. 
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.
Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.  

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y.  laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. 

Ar yra tikimybė, kad COVID-19 gali patekti į Lietuvą?
Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, COVID-19 Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių gyventojams yra nuo žemos iki vidutinės. Panašių į Italijoje registruotų COVID-19 židinių atsiradimo ES/EEE šalyse rizika yra nuo vidutinės iki aukštos.

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?
Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?
•    Sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiems COVID-19;
•    šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis;
Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis.

Ar Lietuva pasirengusi priimti ir gydyti pacientus, sergančius COVID-19?
Lietuvoje yra aktyvuoti visų institucijų, dalyvaujančių valdant koronaviruso infekcijos plitimo riziką – Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, kitų ministerijų, gydymo įstaigų – ekstremalių situacijų operacijų centrai. Tai reiškia, kad specialistai pasirengę į galimą krizinę situaciją reaguoti nedelsiant.
5 ligoninės yra parengtos priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19: Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi visus reikiamus reagentus, kad galėtų nedelsiant atlikti mėginių tyrimus dėl galimos COVID-19 infekcijos. Tyrimo atsakymas gaunamas per 6-8 valandas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir medikai atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį, kad šiuo metu šalyje yra gripo bei kitų kvėpavimo takų susirgimų sezonas, tad COVID-19 simptomai yra identiški kitų sezoninių virusų sukeliamiems negalavimams – aukšta temperatūra, sloga, kosulys, sąnarių ir raumenų skausmas ir pan. Tad jei juos pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose (Kinijoje, Italijos Pjemonto, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Veneto regionuose), nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija (Lietuvoje tokių nėra), kreipkitės į savo šeimos gydytoją – pagrindo įtarti COVID-19 nėra. 

Ar yra gydymas nuo COVID-19 ligos?
Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

Kaip taisyklingai plauti rankas?
Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplaunamomis rankomis.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?
Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas. 

Ar nuo koronaviruso apsaugo gripo vakcina?
Sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso sukeltos infekcijos.

Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją ir Italijos regionus?
Remiantis šiuo metu turima informacija Pasaulio sveikatos organizacija pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalims, kuriose registruojamas COVID-19 plitimas. Dėl plintančio naujojo koronaviruso Šiaurės Italijoje, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija planuojantiems keliones į Italiją rekomenduoja imtis atsargumo priemonių. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į galimus Italijos valdžios skubius sprendimus įvesti prevencines priemones, pavyzdžiui, specialias patikras oro uostuose. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Keliautojams, planuojantiems vykti į paveiktus regionus, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse (angl. wet markets), kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės. 

Ką daryti grįžus iš COVID-19 paveiktų teritorijų?
Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Tuo laikotarpiu darbdavių, kurių įmonėse dirba ar siekia įsidarbinti žmonės, neseniai lankęsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, prašoma suteikti galimybes jiems dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet asmenys gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą. Šiose teritorijose keliavę asmenys turėtų užpildyti anketą (questionnaire) ir sekti rekomendacijas šioje nuorodoje: nvsc.lrv.lt/COVID-19 (Iangliškai: http://nvsc.lrv.lt/korona-eng). Pajutus į gripą panašius simptomus tokie asmenys nedelsiant turi skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112.

Ar galima užsikrėsti kontaktuojant su gyvūnais Europos Sąjungoje?
Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų. 

Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?
Šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per daiktus. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip minėta, pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.

Daugiau žinių dėl naujojo koronaviruso galima gauti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat gyventojai gali konsultuotis karštąja linija telefonu 8 618 79984 (visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai).

Susiję straipsniai:

  1. Rokiškio ir Prienų rajonuose paskelbta gripo epidemija, ją skelbti siūloma ir Kaune
  2. Šimtus žmonių dėl diabeto grėsmės patikrinę gydytojai ragina suklusti
  3. Į Lietuvą atvežta koronaviruso „gaudyklė“
  4. Su Kinijos ambasadoriumi aptartos priemonės dėl koronaviruso plitimo suvaldymo
  5. Prancūzijoje užregistruoti du naujojo koronaviruso sukelti susirgimai
  6. Aplaidus valstybės požiūris į vėžį. Kokių sulauksime pasekmių?
  7. Vaikų ir jaunimo psichikos sveikata – visos valstybės rūpestis
  8. Tymai: senųjų amžių liga grįžta į šiuolaikines valstybes
  9. Sveikatos ministerija įspėja apie Afrikoje kilusį Ebolos viruso pliūpsnį
  10. Diabetas gresia kiekvienam
  11. Parengta Nacionalinė burnos sveikatos programa
  12. Dauguma lietuvių yra linkę rinktis pigesnius vaistus
  13. Lazdijų rajone – erkinio encefalito protrūkis (video)
  14. Bendros kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelės atsisakymą lėmė verslo, o ne žmonių interesai
  15. Sergamumas gripu Lietuvoje auga, vis daugiau rajonų ruošiasi skelbti epidemijas
  16. Gripo epidemijos gniaužtuose – 42 Lietuvos savivaldybės
  17. Vasario 11-ąją minime Pasaulinę ligonių dieną
  18. Lietuvoje šulinių vandens kokybė negerėja – apie trečdalio jų vanduo užterštas
  19. Menas ir grožis padeda sveikti
  20. Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje
  21. Didėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis
  22. R. Šalaševičiūtė žada, kad bus kompensuojami vaistai nuo XXI a. epidemijos
  23. Širvintos: politiniai žaidimai ar drastiška kova su sveikatos sistemos ydomis?
  24. Nemokamai nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso skiepys rugsėjį
  25. Naują pasaulyje išvaržų operacijos metodiką taiko ir vaikų chirurgai Vilniuje
  26. Kaune kuriamas Lietuvos sporto medicinos centras
  27. Pagerėjo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumas
  28. Dėl erkinio encefalito trys asmenys paguldyti į ligoninę – įtariama užsikrėtė per ožkų pieną
  29. Ligoninėms patariama gerinti užsieniečių aptarnavimą ne valstybine kalba
  30. 2020-tuosius ketinama skelbti Vaikų jausmų gerovės metais

Comments 6

  1. Albinas Vaškevičius says:
    11 mėn. ago

    Koronavirusą mano manymu lengviausia Lietuvoje išplatins moksleiviai. Šiuolaikinių pastatų vėdinimo sistemos neleidžia viršyti 700 ppm anglies dioksido kiekio. Mokykloms normos rekomenduoja iki 1000 ppm, o leistina 1500 ppm. Aukščiausia užfiksuota CO2 koncentracija Vilniuje Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos išmatuota pradinėse klasėse buvo 3183 ppm, o vyresnėse klasėse – 5152 ppm.

    Pagal sovietinius projektus mokyklose oras turėjo pritekėti per langų plyšius, o ištekėti per ventiliacijos angas esančias palubėje. Renovacijos metu pakeitus langus plastikiniais projektinė ventiliacija nustojo veikti, o languose nebuvo įrengta mikro ventiliacija. Pagal ventiliacijos normas nesant nei natūralios nei dirbtinės ventiliacijos klases reiktų vėdinti kas 20 minučių. Ar yra bent viena mokykla, kurioje klasės vėdinamos kas 20 minučių?

    Daug kas pastebėjo, kad kai tik vaikai pradeda lankyti darželį tai ir pradeda sirgti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      11 mėn. ago

      labai teisingai pastebėti.
      Ir dar poliklinikos ir ŠMC. Buvęs poliklinikų planas, kai buvo atskiri įėjimai karščiuojantiems (atskirai suaugusiems, atskirai vaikams) ir kitiems (irgi atskirai suaugusiems, atskirai vaikams) – buvo saugiau. Be to, buvo įmanomas natūralus geras vėdinimas jei ne skersvėju, tai bent plačiai atvėrus langus.
      Šiandien tie atskiri įėjimai panaikinti, tad ir platinantys užkratą, ir kiti tas pačias durų rankenas, registracijos mygtukus ir visa kitą čiupinėja. ŠMC įrengti tokiose nepritaikytose šiai veiklai patalpose, kad pacientai sausakimšuose niekada nevėdinamuose koridoriuose (nes tam nėra galimybės) laukia savo eilės, kvėpuodami kone burna į burną. Tai kaip nebus epidemijų?

      Atsakyti
  2. Goda says:
    11 mėn. ago

    Civetos ne katės, tai viverų šeimos tropiniai gyvūnai. Jų žarnyne fermentuojasi kavos pupelės, iš kurių paskui gaminama brangi kava.
    Kiek dar vertimo klaidų tekste?

    Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    11 mėn. ago

    Kiekvienais metais paprastu gripu sunkiai suserga nuo 3 iki 5 milijonų. Apie pusę milijono miršta. Kodėl Lietuva neskalbia valstybės lygio ekstremalios padėties ? Nuo korona mirtingumas 1-2 procentai ir kol kas niekas neserga. Iš kur ta isterinė panika ? Pinigai ?
    ” Influenza spreads around the world in yearly outbreaks, resulting in about three to five million cases of severe illness and about 290,000 to 650,000 deaths. About 20% of children and 10% of adults are infected each year.”

    Atsakyti
  4. Gydytojai says:
    11 mėn. ago

    Gydytojai, nu nedarykite tokios klaidos aiškindami, kad kaukės neapsaugo nuo užkrato, nes Lietuvoje jų trūksta,) kaukėmis aprūpinimas ne jūsų reikalas). Juk kiekvienas nusičiaudėjimas nekaukėto apsaugo kaukėtą žmogų nuo tiesioginio viruso patekimo.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    11 mėn. ago

    Buvęs Irano ambasadorius Vatikane mirė nuo koronaviruso
    Popiežius Pranciškus sunegalavo ir nedalyvavo mišiose
    ? ? ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

2021 01 22
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

2021 01 21
5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

2021 01 21
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.

Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų

2021 01 15
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė: kol kas turime išlaikyti esamus ribojimus

2021 01 11
Nuo liepos 1 d. didės gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis

SAM pradeda patikrinimą dėl NVSC vadovo veiklos

2021 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2391; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2021; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 22
0
VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

Mokslininkų teigimu, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse – ten, kur mažiau užterštas oras. Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai...

Skaityti toliau

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 21
0
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), siekdamas padidinti tėvų žinias, kaip padėti išvengti vaikų traumų ir kitų sužalojimų, sukūrė...

Skaityti toliau

5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį

Naujųjų metų pradžia yra puiki proga pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Tai ypač svarbu jau turintiems tam tikrų sveikatos problemų...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kultūros ministras lankosi Kinijoje

Lietuva Kinijai skyrė 100 tūkst. eurų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai