VDU pertvarkoma mokslo ir studijų infrastruktūra

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiemet numatyti svarbūs infrastruktūros pokyčiai, susiję su įvykusia universitetų integracija – modernizacijos, rekonstrukcijos, kompiuterizacijos, tyrimų komercializavimo ir kiti procesai. Bus pradėti Pedagogų rengimo centro, Šiuolaikinių didaktikų centro ir Agroinovacijų mokslinių tyrimų centro darbai. Šiai mokslo ir studijų infrastruktūros modernizacijai yra skirta 8 mln. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Mokslo ir studijų infrastruktūros modernizacija

Atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, numatoma modernizuoti mokslo ir studijų infrastruktūrą. Siekiant vykdyti svarbius Lietuvai bei Europai mokslo tyrimus, rengti studijas, kurios atitinka šiuolaikinius poreikius, ir užtikrinti aplinką, kuri yra palanki studentų, mokslininkų ir dėstytojų darbui bei bendradarbiavimui VDU erdvės bus tobulinamos pagal pažangių pasaulio universitetų pavyzdžius.

Kitais metais numatoma pradėti Pedagogų rengimo centro ir Šiuolaikinių didaktikų centro infrastruktūros kūrimo darbus. Pedagogų rengimo centras įsikurs K. Donelaičio gatvėje esančiuose universiteto rūmuose – šį pastatą numatoma įrengti pagal naujausius reikalavimus ir jame koncentruoti pedagogikos studijas. Čia bus atnaujintos auditorijos su multifunkciniais baldais, sukurtos erdvės grupiniam ir savarankiškam darbui, įrengtos darbo vietos Švietimo akademijos dėstytojams.

Tuo tarpu V. Putvinskio gatvėje duris atvers Šiuolaikinių didaktikų centras – jame veiks trys laboratorijos, skirtos STEAM, didaktikai ir įtraukiajam ugdymui. Pastarojoje bus įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos studentams ir tyrėjams, taip pat multisensorinis kambarys – moderni erdvė, pritaikyta pojūčių edukacijai ir skirta mokytojų rengimui bei profesiniam tobulėjimui. Virtualioje didaktinėje laboratorijoje bus sukurta nauja pedagogų bendradarbiavimo ir praktikavimosi aplinka, taikomi naujausi technologiniai įrankiai.

Svarbu pabrėžti, kad VDU nuo pat atkūrimo rengia studijas ir bendruomenės gyvenimą remiantis artes liberales principais – vykdomos tarpdisciplininės programos ir tyrimai, todėl natūralu, kad įvairiomis infrastruktūros galimybėmis gali naudotis visų fakultetų bei padalinių nariai.

Investicijos inovacijų plėtrai

Artimiausiu metu numatoma pradėti ir Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizaciją – didinti pajėgumus, skirtus tyrimams įvairiose srityse, atliepiančiose ūkio ir visuomenės poreikius. Patobulinta šios tyrimų bazės infrastruktūra leis siekti dar didesnės pažangos, investicijų į tyrimus, kurie užtikrintų ilgalaikį ekonominį augimą, konkurencingumą, inovacijų plėtrą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vykdomi tyrimai ir studijos ženkliai prisideda prie sumanios specializacijos tikslų siekimo, ypač agroinovacijų ir maisto technologijų srityje. Patobulinta infrastruktūra leis VDU mokslininkams veiksmingai vykdyti tyrimus, skirtus tvariems agrobiologiniams ištekliams ir saugesniam maistui – įgalins tirti ir kurti saugesnes, natūralias maisto žaliavas, gaminius, maisto priedus, inovatyvias maisto pakuotes ir saugojimo technologijas, perspektyvias maistinių ir pašarinių augalų veisles, pažangias kenksmingų organizmų kontrolės sistemas, inovatyvias trąšas, tiksliosios (precizinės) augalininkystės ir gyvulininkystės ūkininkavimo technologijas ir t. t.

Agroinovacijos ir bioekonomika šiandien yra raktiniai žodžiai daugelyje šalies ir Europos plėtros strategijų. Rengiant projektą ir planuojant projekto įgyvendinimo priemones, užtikrinančias mokslo ir tyrimų progresą VDU, buvo atsižvelgiama ir į strateginių dokumentų nuostatas. Universitete numatomi bei vykdomi moksliniai tyrimai agroinovacijų ir maisto technologijų srityje koreliuoja su strateginių dokumentų nuostatomis, o šiems tyrimams vykdyti reikia mokslinių laboratorijų ir laboratorinės įrangos.

VDU siekia komercializuoti mokslinius tyrimus. Laboratorijos, žadama įsigyti mokslinė įranga, numatomi vykdyti moksliniai tyrimai, numatomi atsižvelgiant į mokslinės gamybos komercializavimo galimybes, mokslinių tyrimų rinkos tendencijas, ilgalaikių Žemės ūkio akademijos partnerių ir kitų potencialių užsakovų poreikius.