Naujieji mokslo metai mokslo metai moksleiviams bus dešimčia dienų ilgesni, atsiras galimybė mokytis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos.
„Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini. Per ilgą laiką susikaupusios problemos ir ydos kelia visuomenės nusivylimą, nepasitikėjimą. Tai skaudina gerai dirbančius švietimo žmones. Tačiau nėra vienos piliulės, kurią išgėrus staiga pagerės ugdymo kokybė. Tai bendras ministerijos, savivaldybių, mokyklų, mokytojų, mokyklų bendruomenių nuoseklus darbas. Tikiuosi, kad šie metai tokie ir bus: dirbsime išvien, o ne skirtingomis kryptimis, kaip Ezopo pasakėčioje“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė J. Petrauskienė.
Nuo rugsėjo 1 d. visose šalies mokyklose bus įgyvendinama bent po vieną patyčių ir smurto ar kitą prevencinę programą. Taip pat mokykloms suteikiama laisvė kūrybiškiau organizuoti ugdymą, stiprinama mokymosi pagalba prasčiau besimokantiems vaikams.
Pasak ministrės, per papildomas ugdymo dienas galės vykti ir pamokos, ir kiti užsėmimai. Ilgindama mokslo metų trukmę ministerija tikisi pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį.
Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. Programa orientuota į stipresnį raštingumo ugdymą.
10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma daugiau pradinių mokyklų. Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį planuojama 2020 m.
Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių mokiniams.
Taip pat stiprinamas medijų ir informacinis raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.
Nuo rugsėjo 1 d. neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia ir galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.
Pirmą kartą oficialiai įskaitoma socialinė – pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val., bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.
Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.
„Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla“, – sako ministrė.
Tarp naujovių ir pradedama įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa.
