Seimas pritarė ilgus dešimtmečius nepriimtam Architektūros įstatymui, kuriuo siekiama įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą.
Architektūros įstatyme, kurį kiek anksčiau detaliai pristatė aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, apibrėžta architekto sąvoka, veiklos principai, architektų teisės ir pareigos bei kvalifikacijos reikalavimai ir kt. Įstatymas įtvirtina esmines architektūros kokybę reglamentuojančias nuostatas ir kriterijus, nustato architektų veiklos principus ir sritis, jų teises, pareigas ir atsakomybę, rengimo ir kvalifikacijos reikalavimus, profesinės savivaldos ypatumus. Teisės aktas taip pat numato architektūros plėtros kryptis, apibrėžia savivaldybės vyriausiojo architekto statusą bei funkcijas, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų kompetenciją architektūros srityje.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, LVŽS frakcijos nario Kęstučio Mažeikos, Architektūros įstatymas ženkliai prisidės prie darnios miestų plėtros ir skaidrumo architektūros projektų srityje.
Priešingai nei pastaruoju metu pasirodžiusios abejonės, neva šis teisės aktas galimai apsunkintų visuomenės dalyvavimą statinių projektavimo procese, miesto plėtros ir investicijų vystymo galimybes, Architektūros įstatymo nuostatos teisinėmis priemonėmis sudaro prielaidas ne tik darniai miestų plėtrai, skaidriam statinių projektavimo procesui, įtraukiant visuomenę ir užtikrinant jo viešumą, bet ir viešojo intereso architektūros srityje gynimui“, – sako K. Mažeika.
Naujos redakcijos Architektūros įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Europos Sąjungos politikos prioritetus ir tikslus bei rekomendacijas valstybėms narėms skatinti Europos mastu deklaruotų architektūros srities principų ir uždavinių efektyvesnį įgyvendinimą, siekiant architektūros kokybės, nenukrypstant nuo esminių koncepcijoje įtvirtintų įstatymo paskirties ir tikslų.
