Nuo šiol išskristi besiruošiantys keleiviai rankiniame bagaže nebegalės gabenti medicininio termometro, kuriame yra gyvsidabrio. Šis reikalavimas, įvestas vadovaujantis pasikeitusiomis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Pavojingų krovinių taisyklėmis, pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, oro uostuose įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.
„Nors gyvsidabrio termometrų nebegalima pardavinėti jau keletą metų, tačiau iki šiol jų nebuvo draudžiama saugiai įpakavus gabenti rankiniu bagažu.
Visgi šie termometrai dažnai dūžta, o jų sudėtyje esančios medžiagos kenksmingos mūsų sveikatai. Nuo 2017 m. pradžios gyvsidabrio termometrų nebebus galima gabenti rankiniu bagažu – taip siekiama išvengti nemalonių nutikimų per skrydį bei užtikrinti keleivių saugumą“, – sako Indrė Baltrušaitienė, Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros vadovė.
Draudimas vežti gyvsidabrio termometrus taikomas visiems lėktuvais skrendantiems keleiviams bei įgulos nariams. Tokį termometrą galima gabenti tik registruotame bagaže ir tik tuo atveju, jeigu jis yra saugiai įpakuotas, t. y. įdėtas į atskirą ir sandarią pakuotę, lagamine dedamas tarp minkštų daiktų, pavyzdžiui, drabužių.
Šis draudimas netaikomas kitiems medicininiams termometrams, kuriuose nėra gyvsidabrio, t. y. skaitmeniniams, bekontakčiams ar termometrams su galistanu, todėl pastaruosius keleiviai gali drąsiai vežti tiek rankiniame, tiek registruotame bagaže.
I. Baltrušaitienė primena, kad į orlaivio saloną draudžiama įsinešti ginklus, įvairius aštrius ar bukus daiktus, taip pat sprogmenis, degiąsias, chemines bei nuodingąsias medžiagas. Tuo tarpu rankiniame bagaže vežamus skysčius dar prieš kelionę reikėtų supilti į ne didesnius nei 100 ml talpos indelius. Visi šie indeliai turėtų tilpti į 1 l talpos plastikinį užsegamą maišelį.
Skysčiams priskiriami tokie produktai, kaip pastos, losjonai, plaukų gelis, šampūnas, įvairūs gėrimai, įskaitant vandenį, sultis, limonadą, taip pat sriubos, jogurtas, sirupas, skutimosi putos ir kiti panašios konsistencijos produktai.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 m. jie aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraido 59 kryptimis į 50 miestų 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
