Kovo 2-ą d. Kėdainių rajone, kur laisvėje gyvena nemažai stumbrų, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus ir šių gyvūnų perkėlimo projektą vykdantys specialistai susitiko su ūkininkais ir žemių savininkais, kurių pasėlius šie gyvūnai ištrypia ar pridaro kitokios žalos. Sutarta bendradarbiauti jų žemėse gaudant stumbrus ir perkeliant į jiems tinkamas gyventi vietas. Perkėlimas pradėtas pagal Aplinkos ministerijos parengtą Stumbro apsaugos planą.
Šiuo metu Kėdainių ir Panevėžio rajonuose gyvenančią laisvą bandą sudaro daugiau kaip šimtas stumbrų. Deja, ši banda susiformavo urbanizuotose teritorijose, kur miškų plotai labai maži ir todėl stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais, niokodami pasėlius. Ūkininkai juos nuolat vaiko. Vakar vos per plauką neįvyko nelaimė. Ūkininko pabaidyti stumbrai, kurie ganėsi netoli Kėdainių, metėsi miesto link. Laimė, tai pastebėjo stumbrų perkėlimo projektą vykdantys specialistai. Jiems pavyko bandą nukreipti nuo miesto.
„Perkelti šią laisvąją bandą tampa iššūkiu mūsų gamtininkams. Ją sudarantys stumbrai, skirtingai nuo gentainių, pavyzdžiui, Belovežo girioje, labai bijo žmonių, nes yra vaikomi, todėl prisiartinti prie jų itin sudėtinga“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys. Daug pastangų gamtininkams prireikė, kol pavyko užmigdyti bandos vedlę iššaunant migdomųjų ir jai prisegti siųstuvą, kuris dabar leidžia gamtininkams visą parą žinoti bandos buvimo vietą.
Per pirmąjį perkėlimo etapą dalis laisvųjų stumbrų bus įkurdinti Telšių miškų urėdijos Ūbiškės girininkijoje esančiame laikino laikymo aptvare. Čia jau yra du naujakuriai. Tai iš Pašilių stumbryno perkelti ne laisvėje, o aptvare gyvenę stumbrai. Jiems skirtas senbuvių vaidmuo – kad perkeltieji laisvieji stumbrai atrastų jau gyvenamus „namus“, turinčius savo tvarką.
Pasak specialistų, paimant stumbrus iš gamtos Lietuvoje teks naudotis ne tik jų migdymo metodu, bet ir statyti stacionarias bei kilnojamas gaudykles, kaip daroma Belovežo girioje.
