Gerbiamieji,
Esame žmonės, Lietuvos piliečiai turintys bėdų dėl priklausomybės azartiniams lošimams. Kaip žinia, priklausomybė azartiniams lošimams yra tokia pat problema kaip narkotikų vartojimas ar alkoholizmas.
Nuo šios problemos kenčiame ne vienerius metus, kartu su mumis kenčia ir mums artimi žmonės, kurie kartu su mumis išgyvena finansines netektis bei dvasinį skausmą. Pavargome tylėti, pavargome matyti lošimo organizatorių keliamų problemų neigimą, nuvertinimą, menamą socialinę atsakomybę, kuri labai tolima nuo realybės ir labiau panašėja į tyčinį įtraukimą į azartinius lošimus, nei į norą būti atsakingais už lošimo keliamas bėdas. Savo aplinkoje pažįstame ne vieną priklausomą nuo lošimų asmenį, dalis jų pasirinko savižudybę kaip būdą bėgti nuo problemų, skausmo, kaltės, nevilties, gėdos. Daugelis netekome šeimų, turto, sveikatos. Labiausiai skaudu, kad pralošiame patys save, nes jaučiamės nereikalingi savo valstybei. Jūs, kaip mūsų nepriklausomos valstybės vadovai, įstatymų leidėjai priimate įstatymus dėl nuotolinių (interneto) lošimų, tačiau skaudina Jūsų neveiksnumas ar nenoras sukontroliuoti B klasės lošimo automatų operatorių.
Kaip žinia, asmenys, turintys problemų dėl azartinių lošimų gali kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir joje pateikti prašymą dėl savanoriško atsisakymo nuo azartinių lošimų. Prašymo pagrindu lošimų bendrovės (socialiai atsakingos) įsipareigoja neįleisti prašymą pateikusio asmens ir nesudaryti jam sąlygų lošti. Iki tol, kol prašymus priimdavo Lošimų priežiūros tarnyba, situacija buvo sąlyginai patenkinama: dalis lošimo operatorių užkirsdavo kelią mums patekti į lošimo bendroves, kas pastiprindavo kovojant su nežmonišku potraukiu azartiniams lošimams. Paskutinius trejus metus situacija kardinaliai suprastėjo, kadangi, pasak Lošimų priežiūros tarnybos, B kategorijos lošimo automatų salonai nutraukė bendradarbiavimą su jais ir sukūrė savo programą, tariamai padedančią apsiribojusiems asmenims.
Realybė yra kur kas skaudesnė. Šiuo metu asmenys, parašę prašymą B kategorijos lošimų automatų salonuose, vis tiek yra įleidžiami, o apsilankius lošimo automatų salone tris kartus prašymą anuliuoja ir yra nesvarbu, kad tavęs nė karto neperspėjo, kad tu negali lošti. Net jei darbuotojai žino, kad esi pateikęs prašymą, jie ne tik kad nesutrukdo tau patekti į lošimų vietą, pinigai yra keičiami ir net skatina pradėti lošti. Problemos kyla net bandant pateikti minėtą prašymą bendrovėse. Dažniausiai teigiama, kad nebeturi prašymų formų, atsakingas asmuo yra išvykęs. Kartais darbuotojai teigia, kad nieko nežino apie jų pačių vykdomą programą. Mums yra meluojama, kad prašymą pateikus neteksime darbų, nes informacija gali būti persiunčiama darbdaviams, bankams ir panašiai. Ar taip ir turi būti teikiama pagalba lošiantiesiems? Ar būtent tokia elgesio forma, kuri liaupsinama žiniasklaidoje ir yra socialinė atsakomybė? Ar gali bendrovės, kurių veikla kelia žalą visuomenėje, būti atsakingos už panašių programų sukūrimą ir kontrolę? Ką kalbėti apie lošimo bendrovių socialinį atsakingumą, jei jos sudaro sąlygas lošti ne tik problemų turintiems asmenims, bet ir paaugliams. Galima tai neigti tiek, kiek norite, tačiau tai yra skaudi realybė su kuria mes susiduriame nuolatos.
Mes manome, kad Lietuvos piliečių apsaugai reikalingas įstatymas, kuris apsaugotų problemų dėl lošimų turinčius asmenis, atimtų visoms lošimų bendrovėms galimybę manipuliuoti mūsų liga ir išnaudoti mus, kurie savarankiškai nebepajėgia atsisakyti kenksmingo lošimo. Tam pasiekti reikia įpareigoti lošimų operatorius vykdyti griežtą kiekvieno lošėjo, įeinančio į kazino, B kategorijos lošimo automatų saloną ar lažybų punktą dokumentų patikrinimą bei privalomą registraciją. Tokiu būdų būtų galimybė užtikrinti, kad azartinių lošimų negalės lošti paaugliai, kurie dažniausiai lošia B kategorijos salonuose ir lažybų punktuose.
Pateiktų prašymų vykdymo užtikrinimu turi rūpintis tik kompetentingos valstybinės institucijos, kurios nėra suinteresuotos pelno siekimu iš vaikų ir ligonių. Nustatyti realią atsakomybę lošimo bendrovėms, kurios nesilaikytų minėto įstatymo, nes šiai dienai, jos turi visas galimybes prisidengę tariama socialine atsakomybe „nurenginėti“ priklausomus nuo lošimų asmenis ir net vaikus. Baudos už pažeidimus yra per daug žemos, kad minėtos bendrovės norėtų keisti savo kenksminga elgesį.
Daugelis Jūsų turbūt pamanysite, kad mes patys esame kalti dėl susidariusios situacijos, patys renkamės lošimą, o ne sveikimą. Taip, Jūs esate teisūs. Mes esame atsakingi už tai, kas su mumis vyksta, tačiau mes ir neprašome neįmanomų dalykų. Mes prašome Jūsų pagalbos užtikrinant realią, o ne menamą lošimų organizatorių kontrolę vykdant atsiribojimo nuo azartinių lošimų programą. Padėkite informuoti visuomenę apie azartinių lošimų pavojų, tokiu būdu apsaugosite būsimą kartą, nuo ligos, iš kurios išsikapstyti yra be galo sunku.
