Nuo 2016 m. sausio 1 d. didės visų mokytojų atlyginimai, toliau bus finansuojamas neformalusis švietimo krepšelis bei fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą, o penkiose savivaldybėse bus išbandoma eksperimentinė Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Tokias žinias mokytojams iš visos Lietuvos pateikė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, trečiadienį dalyvavusi Jungtinės švietimo profesinių sąjungų atstovybės organizuojamame kongrese „Švietimo politika – link socialinio sprogimo“.
„Mūsų tikslas – minimalią mokytojų atlyginimų koeficientų „šakučių“ ribą pakelti iki vidurkio. Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komitetui pateikėme siūlymą į kitų metų biudžetą įrašyti eilutę, kad mokytojams algos didinamos iki 5 proc., tam reikia 18,3 mln. eurų. Kiek bus skirta, dar, deja, negaliu pasakyti, bet atlyginimai tikrai kils. Iki 5 proc. kitais metais tikrai didės ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai, šiemet jie jau buvo pakelti 10 proc.“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, minėtoji tvarka iki 2017 metų sausio 1 dienos turės būti pakeista. „Siūlau profesinėms sąjungoms įrašyti į Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, kokios atlyginimo skaičiavimo metodikos mokytojai nori. Jei sakysite, kad norite valandinio atlyginimo, už tokį mes ir kovosime“, – susirinkusius mokytojus ragino ministrė.
Ji pažymėjo, kad 2016 m. numatytos finansinės paskatos pedagogų skaičiui optimizuoti. Šiemet tam buvo skirta 1,7 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, fondu pasinaudojo beveik tūkstantis pensinio amžiaus pedagogų. Kitiems metams numatyta tam skirti 1,5 mln. Eur. „Būtina mažinti mokytojų skaičių, leisti ateiti jauniems pedagogams. Kol mokytojų darbo krūviai bus maži, didelių atlyginimų negalėsime tikėtis“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Kreipdamasi į kongreso dalyvius ministrė pabrėžė, kad pati ilgą laiką dirbo mokykloje ir iš savo patirties žino mokytojų problemas, girdi jas ir per susitikimus su profesinėmis sąjungomis, švietimo bendruomenėmis regionuose. „Šiandien jau 11-as mano, kaip švietimo ir mokslo ministrės, susitikimas su profesinėmis sąjungomis per 5 darbo mėnesius. Su kitais socialiniais partneriais susitikau 22 kartus, daugiau kaip 50 kartų vykau į regionus asmeniškai pasikalbėti su mokyklų vadovais, mokytojais“, – vardijo švietimo ir mokslo ministrė, pridurdama, kad pirmą kartą šalies istorijoje vyksta derybos dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties, o derybinė grupė renkasi reguliariai, kas 3 savaites – jau apsvarstyta 20 kolektyvinės sutarties projekto punktų, sutarta dėl 13-os.
Ministrė pabrėžė, kad net ir geriausi ketinimai gali užstrigti išėję už Švietimo ir mokslo ministerijos ribų. Ji paskatino profesines sąjungas orientuotis ne tik į vieną Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, bet ir sudaryti teritorines kolektyvines sutartis su savivaldybėmis. „Pavyzdžiui, direktorių pamokų atidavimas mokytojams arba apmokėjimas už mokytojų pavadavimą. Tai yra rekomendacijos, mes negalime niekam įsakyti jų vykdyti. Ministerija įrašė į dokumentus, kad, mokytojui išvykus į kursus, olimpiadas ar kitur, jo kolegai už pavadavimą turi būti mokama. Tam papildomai pinigų nebuvo skirta, tačiau yra tie 7 proc., kuriuos perskirsto savivaldybės. Tačiau jos tuos pinigus perskirsto kam nori, o ministerija neturi svertų bausti to nesilaikančias savivaldybes“, – atkreipė dėmesį A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministrė priminė, kad Seimui yra pateiktas siūlymas Švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį papildyti punktu, kuris užtikrintų galimybę gauti kompensacines išmokas pedagoginiams darbuotojams, turintiems ne mažiau kaip 30 m. pedagoginio darbo stažą ir kuriems liko ne daugiau kaip 5 m. iki teisės gauti senatvės pensiją, tačiau savo noru pasitraukiantiems iš pedagoginio darbo švietimo sektoriuje. „Jei būtų suteikta galimybė visiems mokytojams gauti „išankstinės pensijos“ apmokėjimą, preliminariai papildomai metams reiktų apie 25,7 mln. eurų. Tam būtini įstatymų pakeitimai“, – kalbėjo ministrė. Ji teigė, kad palaiko ir pedagogų darbo stažo trumpinimo idėją, bet apgailestavo, kad dėl to būtų labai sunku susitarti.
Kongreso metu ji išsakė pritarimą ir Seime svarstomam Biudžetinių įstaigų įstatymo projektui. „Jame nurodyta, kad biudžetinių įstaigų vadovai gali eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, paskui jis vėl turi dalyvauti konkurse“, – teigė A. Pitrėnienė.
Eksperimentinei Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikai kitąmet išbandyti penkiose savivaldybėse papildomai reikės 3,75 mln. eurų. Vienas iš klasės krepšelio privalumų – atskirtos lėšos mokyklos administravimui ir pagalbai mokiniui. „Mažinamos lėšos mokyklų valdymui – iki 10 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti, nebeliks galimybių piktnaudžiavimui. Iki šiol tam kai kurios mokyklos skirdavo 20 proc. ir daugiau“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Valstybės išlaidos švietimui 2015 m. sudarė 4,7 proc. BVP, kitąmet finansavimas mažės iki 4,2 proc. Taip nutiko dėl to, kad mažėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o į mokyklas kasmet ateina vis mažiau mokinių – per pastaruosius metus jų sumažėjo 9561. Tačiau kitąmet iš valstybės biudžeto švietimui bus skirta daugiau – 36,1 mln. eurų.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų mokyklų pažangos konkursams bus skiriama 17,3 mln. eurų, mokytojų kvalifikacijai tobulinti – apie 9 mln. eurų, bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo erdvėms modernizuoti – per 37 mln. eurų, dar 20 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokykloms modernizuoti. Planuojama, kad tiesiogiai mokyklas pasieks apie 20 proc. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Kongrese dalyvavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai.
