Psichologė Marina Strekalova dirba pagal unikalią metodiką, kurioje suderintos įvairių psichologijos sričių žinios. Ji sako, jog žinios nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir žmogus, todėl svarbu jausti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Vadinamoji giminės atmintis – viena populiariausių jos praktikų.
„Naudojant vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio metodiką, užsiėmimų metu peržiūrime kiekvieno žmogaus giminės istoriją: kokios ten yra nuostatos, kaip jos veikia žmogų ir ką galima pakeisti. Tam, kad išgirstume septynių kartų balsus, naudoju ir Vedų, ir šamanų tradiciją, ir rebefingo praktiką, senovės žinias ir klasikinės psichologijos metodus“, – sako psichologė.
Jūsų veiklos aprašyme radau mažiausiai devynias kryptis ir metodus, kuriais remiatės savo praktikoje, pradedant meditacija ir baigiant kognityvine psichologija. Kam jums tiek daug metodikų?
Manau, kad tai nėra daug. Kiekvienas psichologas nuolat tobulėja. Vieni dirba remdamiesi viena kryptimi, kiti – skirtingų psichologinių krypčių metodikomis. Įdomiausia, kad visi prieina prie to paties. Dažniausiai psichologinės kryptys gimsta vieno žmogaus galvoje, per jo asmeninę pasaulio, įvykių ir santykių traktuotę. Daugybė praktikų yra susijusios, neretai jos gimsta viena iš kitos – būtent tai psichologijos metodikose ir kryptyse man patinka.
Pasaulis jau seniai pasislinko iš to tradicinio, konservatyvaus požiūrio taško. Kognityvinė psichologija leidžia patekti į žmogaus vidinį pasaulį per jo kalbą, ieškoti žmogaus pasąmonėje ardančių, griaunančių mechanizmų, kurie atsispindi jo kalboje, ir keičiant kalbą keisti tai, kas jį sargdina. Pavyzdžiui, žmogus dažnai sako: „Tu man vėžį varai“. Tačiau ši psichologijos kryptis neprieštarauja kitoms kryptims, pavyzdžiui, transpersonalinei psichologijai.
Viskas yra dalis kažko didelio, ir viskas šiame pasaulyje turi teisę būti.
Papasakokite, kaip atliekama giminės korekcija.
Tai ne visai klasikinė psichologija. Klasikinės psichologijos akiratyje yra tik žmogaus tėvai, daugiausiai žvilgsnis nukryps į senelius. Seminare „Paslaptingoji giminės jėga. Giminės medžio išgydymas“ žmonės įtraukiami į kitokias praktikas, pirmiausia, tai Helingerio konsteliacijos (išdėstymai). Įdomu stebėti, kaip seminaro metu žmogus gali kai kuriuos dalykus beveik fiziškai pamatyti. Mes dirbame pasitelkę konsteliacijas, per pasąmonės lauką.
Pasąmonės lauke egzistuoja tam tikri vaidmenys, subasmenybės. Jie suranda savo atspindį kiekvieno žmogaus psichikoje. Pagal Vedų tradiciją, mus veikia septynios kartos, 126 žmonės. Kiekviena karta veikia savaip. Į žmogaus asmenybę kiekviena karta įneša kitokį aspektą. Vienas aspektas – gebėjimas gauti žinias ir mokytis; kitas aspektas – kurti santykius, grožį, harmoniją šeimoje. Kita karta atsakinga už gebėjimą vystyti talentus. Šiuos dalykus vysto vis skirtingos mūsų protėvių kartos. Tik mes nežinome, kad visiems šiems asmenybės ir jo santykio su aplinka aspektams įtaką daro mūsų protėviai. O juk mes viską bandome išspręsti tik „mamos-tėčio“ lygyje.
Kokį poveikį tuomet mums daro tėvai? Visa klasikinė psichologija laikosi ant santykių su tėvais aspekto.
Santykiai su tėvais – tai dirva, kurioje mes augame. Kaip dirva, ji negali pakeisti žmogaus esmės, jo gyvenimo kelio. Gėlė išliks gėle, į kokią dirvą ją bepasėtumėte. Ji nenustos būti gėle, gali tik priklausomai nuo dirvos išaugti graži arba skurdi, kreiva. Tik tai priklauso nuo mūsų tėvų. Iš to, ką aš stebėjau, galiu pasakyti, kad tėvai yra kaip savotiškas filtras. Kažką praleidžia, kažko nepraleidžia ar praleidžia viską. Dirva – tai toks metaforiškas vaizdas, tėvai yra sąmoningi žmonės, todėl jie gali filtruoti visus nemalonius dalykus, kurie egzistuoja giminėje. Gali apie tai visai nesusimąstyti ir visokius alkoholizmus, ligas perkelti ant palikuonių, vadinasi, jų filtras nedirba. Tėvai gali auklėti vaiką nesuvokdami to, tuomet vaiko, kaip asmenybės, formavimąsi veiks protėviai.
Jeigu jau tėvai žino šiuos dalykus, ar jie gali ką nors padaryti dėl savo vaikų?
Tėvai dažniausiai savo vaikus įspėja ko nors nedaryti, su kuo nors nebendrauti. Tai žemas, šiek tiek sugadintas filtras, nes jie perduoda savo baimes. Geriausia, ką tėvai gali padaryti – tai tiesiog laiminti vaikus kiekvieną dieną. Tėvų laiminimas yra daugelio šalių stipri tradicija. Laiminkite savo vaiką kiekvieną dieną. Nereikia galvoti apie savo baimes. Laiminimas – tai jūsų apsauga vaikui. Kai tėvai laimina vaiką, jie uždeda tinkamą pozityvų filtrą.
Daugelis žmonių net nežino, kas buvo jų senelių tėvai. O jus savo mokymuose sakote, kad reikia sukurti ar atkurti santykius su protėviais. Kaip tai padaryti?
Čia į pagalbą ateina bendras informacinis laukas. Kai mes pradedame dirbti su protėviais, mes atveriame giminės lauką. Ir mums nebūtina žinoti tų žmonių vardų. Dažniausiai toliau ketvirtos kartos niekas savo giminaičių nežino. Galima sukurti tam tikrą figūrą konsteliacijos metu, penktos ar šeštos kartos protėvio ir atsekti šios figūros poveikį per informacinį lauką.
Kiekvienas pasirenka sau priimtiniausią metodą. Vieni pasitelkia vizualizaciją, kiti tiesiog atsistoja ir pradeda kalbėti tai, apie ką net nebūtų pagalvojęs dar prieš penkias minutes. Tuo protėvio figūros asmeniu būna koks nors nepažįstamas žmogus iš konsteliacijos grupės. Būna beveik 100-procentinis pataikymas.
Papasakokite, kaip atrodo tos konsteliacijos.
Susirenka grupė žmonių. Sakykim, moteris nori sužinoti, kokia buvo jos giminėje tiesioginė moteriška linija. Ši tiesioginė moteriška linija moteriai daro didelį poveikį. Mes mamos kūne esame devynis mėnesius, sujungti bambagysle, net ją nukirpus jos pėdsakas mūsų kūne lieka visam gyvenimui. Taip pat yra energinis pėdsakas, kuris suriša visų kartų palikuonis ir niekuomet tas ryšys nenutrūksta. Mes per šią moterišką liniją gauname viską – gebėjimą ar negebėjimą pastoti, gimdyti, kurti santykius, mylėti, būti sveikos arba sirgti paveldimomis ligomis. Tai štai ta moteris, kuri išreiškė tokį norą, pasirenka vietoj savęs, vietoj mamos, močiutės, promočiūtės kokį kitą žmogų, Ir taip keletą savo kartų ji išrikiuoja pasitelkusi kitus žmones.
Žinoma, pati ryškiausia žmogaus problema glūdi artimiausiose kartose. Kai taip išsirikiuoja mama, senelė, prosenelė ir kitos jos septynių kartų moterys, tada žiūrime, kaip stovi tie žmonės, ką jie kalba, kokį vaidmenį įgyja tame informaciniame lauke. Jie už tą merginą ima kalbėti tai, kas su ja vyksta, koks jos santykis su tais protėviais.
Ką šios žinios, ši patirtis suteikia žmogui iš psichologinės pusės?
Turėdami tokias žinias, žmonės žino, kaip koreguoti savo elgesį su savo vaiku, ko nereikėtų daryti ir kokį poveikį jiems jie turi. Juk visai nesunku palaiminti savo vaiką ir jam darosi lengviau gyventi. O juk visi norime, kad mūsų vaikams būtų lengviau. Mes keičiame save kaip dirvą, kurioje auga mūsų vaikai.
Kai imi laiminti savo vaikus, keičiasi ir tavo santykis su mama, senele, kitais protėviais. Jei mama gyva, kai kurie tą pokytį gali net pastebėti, su mirusiais protėviais vyksta nematomas santykio pasikeitimas, jis yra vidinė žmogaus transformacija.
Tik nereikia galvoti, kad darbas su giminės jėga yra panacėja nuo visų jūsų asmenybės ypatumų, kurie kelia jums sunkumų gyvenime. Psichologijoje nėra panacėjos, todėl ir dirbama pasitelkus daug krypčių ir įvairiausias žinias bei tradicijas. Darbas su gimine duoda naują požiūrio kampą į problemą, suteikia naują savęs matymą. Kai konsteliacijų metu tame lauke kalba subasmenybės, ima skleistis ir žmogaus asmenybė. Tada žmogui ima darytis aiškios tam tikrų jo problemų priežastys.
Giminės istorija, ten užkoduotos programos gali atsispindėti žmogaus elgesyje, kalboje, įpročiuose. Šis reiškinys dar vadinamas sąmonės virusu. Virusai treniruoja imunitetą. Sąmonės virusai kažką treniruoja, tik reikia žiūrėti ką. Jei per kelias moterų kartas ėjo nuostata „visi vyrai yra blogi“, nenuostabu, kad moteris dabar niekaip negali rasti sau tinkamo vyro.
Ryšys su gimine saugo žmogų nuo socialinio poveikio. Pavyzdžiui, yra vyresnių žmonių, kurie jau 2–3 mėnesių būdavo atiduodami į darželius ir net savaitinius. Tokius vaikus auklėjo ne tėvai, juos auklėjo sociumas. Jei mes neprisimename savo protėvių vardų, vadinasi, giminė yra neapsaugota, neapsaugotas ir žmogus. Giminė, kuri prarado savo šaknis, negali apsaugoti žmogaus nuo socialinių virusų. Lyg ir medis be šaknų. Giminė siekia vieningumo. Jeigu giminė tvirta, neįtikinsi žmonių eiti kariauti, žudyti kitus. Kai giminės linijos yra tokios išbarstytos, sugriautos, nenuostabu, kad aplinkui tiek daug priešiškumo, agresijos. Kai žmogus yra apsaugotas, jis nori susijungti su savo tauta, tapti jos dalimi. Daugelio mūsų šaknys eina į įvairias tautas, jeigu yra vieninga, rami giminės linija, niekam nesinori kariauti su kitataučiu, o kam? Tvirtų giminės linijų turėtojus sociumas taip stipriai neveikia, tokius žmones sunku įtraukti į priešiškus judėjimus.
