„Elektrum“: Lietuvai importuoti elektrą apsimoka labiau nei gaminti (2)

Elektra | statybajums.lt nuotr.

Prieš daugiau nei metus pradėjusi veikti „Estlink-2“ jungtis atnešė mažesnes elektros kainas, o tiksliau – užtikrino pigesnės elektros importą, kuris iš dalies pakeitė vietinės elektros gamybą. Atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Suomijos, buvo galima rinktis – gaminti elektrą patiems ar ją pirkti iš pigesnio regiono. Akivaizdus kainų skirtumas ir išaugęs tiekimo prieinamumas patvirtino, kad importuoti elektrą vis tik yra naudingiau. Būtent dėl to 2014 m. importuotos elektros energijos kiekis buvo 131 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Numatoma, kad jis artimiausiu metu ir toliau augs.

Nuoseklus importo augimas vasarą mažės

Bendras elektros importo kiekis praėjusiais metais viršijo 2013 m. kiekį beveik ištisus metus, išskyrus liepą ir gruodį, kai jis sumažėjo atitinkamai 14 ir 7 proc. Po to, kai lapkritį vidutinis energijos perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos pasiekė savo iki šiol aukščiausią skaičių – 980 MW, gruodį jis nukrito iki 952 MW arba 3 proc. Nepaisant to, vienodos kainos Suomijoje ir Estijoje buvo užtikrintos didesnę dalį laiko – vidutiniškai 97 proc. Nukritus elektros kainoms Skandinavijos šalyse ir padidėjus elektros sąnaudoms, iš Suomijos į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis augo 28 proc., palyginus su lapkričiu, ir pasiekė savo aukščiausią 8 mėn. lygį – 334 GWh.

Šiuo metu skelbiamame „Estlink-2“ jungties planuojamų remonto darbų grafike numatoma, kad jungtis veiks pilnu pajėgumu iki šių metų birželio. Tuo metu, kai keturias dienas bus vykdomi remonto darbai, 40 proc. sumažinant bendrą perdavimo pajėgumą, trumpam bus apribotas pigesnės elektros importas iš Skandinavijos, tačiau tai neturės didelės įtakos metiniam importo ar kainos vidurkiui.

Pigi importuojama elektra išstumia vietinę

Dėl padidėjusių importo iš Skandinavijos galimybių 2014 m. elektros energijos gamyba sumažėjo 12 proc., lyginant su ankstesniais metais. Šildymo sezonas ir vėsesni gruodžio orai Baltijos regione skatino elektros gamybos augimą 10 proc. Tai buvo didžiausias per mėnesį pagaminamos elektros energijos kiekis nuo 2014 m. sausio. Didžiausią įtaką šio skaičiaus augimui turėjo Lietuva, kur bendra gruodį pagamintos elektros apimtis išaugo 30 proc. iki 282 GWh. Tuo tarpu gamyba Estijoje augo 8 proc., o Latvijoje – 3 proc.

Nepaisant to, kad gruodį gamybos kiekiai didėjo, bendras pagamintos vietinės elektros kiekis 2014 m. regione buvo 12 proc. mažesnis nei 2013 m. ir sudarė tik 18 602 GWh. Per 2014 m. pagamintos elektros energijos kiekis Latvijoje sumažėjo 19 proc., Lietuvoje – 16 proc., o Estijoje – 7 proc. Svarbiausia priežastis buvo 2013 m. gruodį pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ jungtis, užtikrinusi pigesnės elektros energijos importą į Baltijos rinką.

Iš viso gruodį Baltijos šalys pagamino 74 proc. reikiamos elektros energijos. Didžiausias importo rodiklis – 68 proc. – priklausė Lietuvai, tuo tarpu Latvija importavo 35 proc. reikiamos elektros energijos. Estija pagamino 31 proc. daugiau elektros energijos nei išnaudojo. Bendras 2014 m. importuotos elektros kiekis nedaug skyrėsi nuo gruodžio ir siekė 75 proc. Kaip jau tapo įprasta, didžiausią elektros deficitą turinti Baltijos šalis buvo Lietuva, importavusi 69 proc. reikiamos elektros energijos apimties. Latvija importavo 31 proc. reikiamos elektros energijos apimties, o Estija pagamino 36 proc. daugiau elektros energijos nei suvartojo.