Atrastas prūsų Romovės legendą menantis švento ąžuolo kelmas (80)

    Denisas Nikitenka prie Norkaičių (Šilutės r.) dvaro švento ąžuolo kelmo | D.Nikitenkos asm. nuotr.

Denisas Nikitenka prie Norkaičių (Šilutės r.) dvaro švento ąžuolo kelmo | D.Nikitenkos asm. nuotr.

Klaipėdietis Denisas Nikitenka – žurnalistas, nenuilstantis keliautojas ir mūsų krašto istorinės praeities tyrėjas, nuolat džiuginantis netikėtais atradimais – ten kur daugeliui atrodo, kad visai nėra ko ieškoti – gruodžio 13 d.  savo feisbuko paskyroje vėl paskelbė apie naują neįtikėtiną atradimą.

D. Nikitenka rašo : „1801 m. Norkaičių dvaro (Šilutės r.) savininko Gotliebo Gabrieliaus Funcko namų knygoje paliktas intriguojantis įrašas apie vietą, kurią šis vokietis įsigijo. Dvarininkas parašė, kad čia augęs didžiulis ąžuolas, o aplink jį buvo pastatytas namas. Švento medžio šakos – išsikišusios laukan. Aplinkui dunksoję miškai ir tyrlaukiai…

O senieji prūsai kažkokio karo metu šiame name laikė paslėpę medinę derliaus dievaičio Patrimpo stovylą, pastatytą po ąžuolu, kuris žaliavęs ir žiemą. Čia prieglobstį rasdavę prūsai laikė medį ir namą šventais. 

Patrimpas baltų mitologijoje laikomas senovės prūsų upių ir šaltinių dievu, greičiausiai garbintu XVI a. Manoma, kad Patrimpas susijęs su pavasariu ir jo derlingumu“.

Gruodžio 11 d. Denisas nuvyko ieškoti šios dvarvietės. Ir ką gi surado?

Norkaiciu dvaro azuolo kelmas_D.Nikitenkos foto

Norkaičių dvaro ąžuolo kelmas | D.Nikitenkos nuotr.

„Nuvykau į tą dvarą ir ką aš randu… milžinišką, mažiausiai kelių šimtų metų senumo ąžuolo kamieną. Ir stotingus, didžiulis kitus ąžuolus dvarvietėje. Senieji gyventojai mena ir tai, jog kadaise vietovė vadinta Putrimais, esą nuo „derliaus dievo Putrimo“. Čia vykdavusios religinės apeigos ir apie jas dar pasakojama iki šiol. Tačiau vietiniams tai esą nepatiko, todėl prieš kelis šimtmečius atsikėlus Norkams pervadino į Norkaičius“, – rašo D. Nikitenka.

D. Nikitenka nurodo, kad Norkaičių dvarvietės vietovė (smuklė Talot) rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1515 m. Tad, pasak jo, „likęs senutėlio ąžuolo kamienas ir aplink augantys jo „vaikaičiai“ bei XVI a. siekianti istorija išties veda prie legendos apie prūsų Romovę“.

Nors kol kas jokių archajiškų paminklų šioje vietovėje nebuvo rasta, tačiau, pasak D. Nikitenkos, legendinės Romovės šleifas verčia atsigręžti į Norkaičių dvarvietės apylinkes, kurios galbūt slepia ne vieną neatrastą baltišką paminklą.

Neslėpdamas susižavėjimo keliautojas kalba ir apie patį Norkaičių dvarą: „O dvaras… o dvaras toks, kad apie jį parašysiu atskirai. Jis tapo „meile iš pirmo žvilgsnio“, tokio inkliuzo per visą savo kelionių odisėją nesu matęs…“

Denisas_Nikitenka_V.Zvikienes_nuotr

Denisas Nikitenka | V. Žvikienės nuotr.

Deniso meilė gimtojo krašto istorijos paslaptims ir begalinė aistra pačiam imti kuprinę ir neatidėliojant keliauti į vietas kuriose ta istorija vyko, jau davė daug netikėtų atradimo vaisių. Visiškai neseniai keliautojas Kretingos rajone atrado iki tol paveldosaugininkams nežinomą Kašučių kūlgrindą, kuri jo paties nelengvų pastangų dėka neseniai buvo įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą.

2013 m. D. Nikitenka atrado apleistą ir valstybės nesaugomą lietuvininko Jono Birškaus (1870-1959) sodybą Klaipėdos rajone ir pasirūpino, kad ji būtų įtraukta į kultūros paveldo registrą.

Deniso pastangų, darbo ir užsidegimo dėka 2014-ieji metai Klaipėdoje buvo paskelbti ir minėti kai Vėtrungių metai. Ta proga surengta nemažai renginių. Klaipėdos Rotušėje vis dar galima pamatyti nuo gruodžio 2 d. Klaipėdos Rotušėje veikiančią D. Nikitenkos  atspausdintų ant drobės vėtrungių nuotraukų parodą. Jose įamžinti vaizdai, pasakojantys apie Vėtrungių metų renginius, įvykius bei Kuršių marių apylinkėse randamus senosios žvejų kultūros pėdsakus. Paroda veiks iki sausio vidurio.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *