Naujausi mokslininkų atradimai leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę, o tolimesni tyrimai gali atskleisti ilgo gyvenimo paslaptis. Procesus ilgaamžių organizmuose tyrę mokslininkai skelbia atradę tam tikrus dėsningumus, kurie būdingi ilgu ir sveiku gyvenimu besidžiaugiantiems žmonėms.
Išskirtiniai šimtamečiai
Ilgaamžių organizmuose vykstantys procesai pasižymi savybėmis, stebėtinai panašiomis į kur kas jaunesnių žmonių. Tokią išvadą padarė Šveicarijos ir Italijos mokslininkai, atlikę tyrimą „Nestlé“ tyrimų centre ir „Nestlé“ sveikatos mokslų institute.396 Florencijos, Bolonijos ir Milano gyventojus, tarp kurių 30 vyrų ir 113 moterų buvo gimę tarp 1900-ųjų ir 1908-ųjų metų, ištyrę mokslininkai pastebėjo, kad šimtamečių organizmai pasižymi geresne antioksidacijos reakcija ir ląstelių detoksikacijos mechanizmais. Vyresnių kaip 100 metų amžiaus žmonių mėginiai taip pat parodė, kad atskiri jų organizmo junginiai buvo labai panašūs į jaunesnių tyrime dalyvavusių žmonių.
„Skirtumas tas, kad ilgaamžių organizmai kažkaip apsisaugo nuo dažnėjančių uždegimų tikimybių, siejamų su senatvėje atsirandančiomis chroniškomis ligomis“, – sakė tyrimui vadovavęs „Nestlé“ mokslininkas dr. Sebastiano Collino.
Ilgaamžiškumas paveldimas
Įdomu ir tai, kad mokslininkai atskleidė, jog šios organizmo savybės būdingos ir žmonėms, kurių tėvai buvo ilgaamžiai. Tai paaiškėjo ištyrus vidutiniškai 70 metų amžiaus žmonių grupę, padalintą į tuos, kurių tėvai sulaukė 100 metų, ir tuos, kurių gimdytojai mirė anksčiau, nei siekia vidutinė italų gyvenimo trukmė. Todėl tyrimo autoriai teigia, jog organizmo gebėjimas priešintis senėjimui gali būti paveldimas.
Dabar mokslininkai ketina imtis analogiškų tyrimų, kurie apžvelgs skirtingas gyventojų populiacijas su skirtingu genetiniu pagrindu. Po šių tyrimų turėtų paaiškėti, ar ilgą šimtamečių italų gyvenimo trukmę galėjo lemti Viduržemio jūros dieta.
Kurs diagnostinius prietaisus
Tyrimą, kuris gali padėti prognozuoti gyvenimo trukmę, atlikę mokslininkai lygino Italijos savanorių nuo 21 iki 111 metų amžiaus kraujo ir šlapimo mėginius.
Granadoje (Ispanija) vykusiame Tarptautiniame mitybos kongrese pristatyto tyrimo autoriai teigia, kad visiems tirtiesiems, kurių amžius – 100 metų ir daugiau, buvo būdingi tam tikri kompleksiniai kūno lipidų pokyčiai.
Pasak mokslininkų, šie pokyčiai gali tapti savotiškais žymekliais, padėsiančiais rasti būdų pailginti gyvenimo trukmę ir užtikrinti sveikesnę senatvę. Kaip sakė tyrimui vadovavęs „Nestlé“ mokslininkas dr. Sebastiano Collino, visi šie atradimai – jaudinantis žingsnis bandant suprasti biologinį senėjimo mechanizmą.
Pasak doc. dr. Editos Gavelienės, gydytojos dietologės, įvairių sričių mokslininkai jau labai seniai bando suprasti, kaip ir kodėl mes senstame ir kodėl sergame senatvinėmis ligomis.
„Metabolizmo tyrimai yra vienas kelių, kuriais eina tyrėjai. Tokie tyrimai tikrai gali padėti prognozuoti potencialią gyvenimo trukmę ir užkirsti kelią galimoms ligoms. Bet problema ta, kad reikia tirti kiekvieną žmogų individualiai, o tokie tyrimai, bent kol kas, nėra plačiai prieinami“, – aiškino doc. dr. E. Gavelienė.
Tai supranta ir tyrimą atlikę Italijos bei Šveicarijos mokslininkai. Galutinis jų darbo tikslas – sukurti diagnostinius prietaisus, kurie tiksliai išskaitys žmogaus biologinį amžių, identifikuos individo rizikas, susijusias su jo amžiui būdingomis ligomis.
