Per pastarąjį dešimtmetį kūrybos ekonomika virto viena iš prioritetinių sričių išsivysčiusiose šalyse – tai sąlygojo kūrybinių industrijų bendrųjų gamybos apimčių augimas. Tyrimai rodo, kad šio sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat sparčiai didėja.
Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybos ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų technologijomis bei žinių ekonomika. Tai sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, kinas, animacija, video žaidimai, programinė įranga, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorinės teisės.
„Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijoje“ prognozuojama, kad, vertinant optimistiškai, Lietuvos kūrybinių industrijų įmonių skaičiaus augimas galėtų siekti kasmet vidutiniškai po 8 proc. Tokiu atveju 2013 m. įmonių skaičius išaugtų virš 9,7 tūkst. ir kasmet padidėtų apie 500 įmonių. Pesimistinė prognozė taip pat neliūdina – tuomet šis skaičius siektų 290 įmonių per metus.
Pastebėtina, kad tradiciškai kultūra ir verslas Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojami atskirai arba siejami tik siauresniu kultūros vadybos aspektu, atitinkančiu labiau tradicinių kultūros institucijų poreikius ir kūrybingumo supratimą siaurąja prasme. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanės doc. dr. Inos Pukelytės, atsižvelgiant į spartų kultūrinių, kūrybinių industrijų augimą, specialistus rengiančiose Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose subrendo poreikis žymiai didesniu mastu nei iki šiol skatinti glaudžią Lietuvos meno, mokslo, studijų ir verslo integraciją. „Nors Lietuvos aukštosiose mokyklose jau atsirado bakalauro studijų programų, susijusių su kūrybinėmis industrijomis, tačiau augantis valstybės plėtros šioje srityje poreikis nėra iki galo patenkintas, todėl šių metų rudenį Vytauto Didžiojo universitete pristatoma nauja Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa“, – teigė I. Pukelytė.
Anot VDU Menų fakulteto docentės, šios programos vadovės ir kūrybinių industrijų studijų VDU iniciatorės Jūratės Tutlytės, Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa VDU bus įvairiapusė. „Šiandien žmonės, kurie norėtų veikti kūrybinių industrijų lauke, turėtų turėti kelių sričių kompetencijas: komunikacijos, ekonomikos ir vadybos, teisės bei meno. Naujoje Kūrybinių industrijų programoje studentai turės išskirtinę galimybę įvairių sričių žinias sieti su plataus šiuolaikinio meno lauko procesų pažinimu. Tad visų šių komponentų sąjunga ir yra didžiausias šios programos privalumas. Be to, planuojame studentų baigiamuosius darbus labiau sieti su praktika, ir kiekvienas praktinio pobūdžio baigiamasis darbas galės dalyvauti savotiškame geriausios verslo idėjos konkurse. Juos vertins tiek mokslo, tiek verslo atstovai. Laimėtojai turės unikalią galimybę pelnyti konsultacinę ar finansinę paramą ir savo kūrybinio verslo idėjas plėtoti būsimame start-up (angl. k. – pradedanti įmonė, paprastai siūlanti naują, nestandartinį produktą ar paslaugą ir ieškanti verslo modelio) centre VDU. Taigi baigę mokslus gabiausi studentai rankose turės ne tik universiteto baigimo diplomą, bet ir savotišką bazę, „krepšelį“ verslui pradėti“, – pasakojo J. Tutlytė.
„Norime pabrėžti labai aiškiai, kad mes VDU šioje programoje ruošime ne menininką, o labiau kūrybinio verslo iniciatorių ir vadovą, kūrybinių projektų organizavimo ir valdymo specialistą, kuris gerai jaučia kultūrinį, meninį, technologinį šiuolaikinio gyvenimo pulsą“, – pasakojo VDU Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė. Pasak jos, kultūrinių, kūrybinių industrijų laukas yra labai platus, tad bakalaurams stengiamasi pristatyti skirtingas sritis: vizualiųjų menų, dizaino, mados, architektūros, kino, muzikos, muziejų ir galerijų industrijas, teatrą ir atlikėjų menus, kultūros paveldą ir kūrybinį turizmą. Įkvepiančios, kūrybiškos atmosferos dėka, VDU studentai gali sėkmingai sieti teoriją su praktika – universitete yra menų galerija, profesionalus teatras, universiteto televizija ir radijas, laikraščio redakcija, multimedijos ir šiuolaikinių menų laboratorijos – taigi, visos galimybės išmėginti save praktinėje veikloje ir tobulėti.
Baigus šias studijas įgyjamas socialinių mokslų srities komunikacijos krypties kūrybinių industrijų bakalauro laipsnis. Absolventai galės dirbti kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose (tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje) kaip samdomi darbuotojai arba kurti nepriklausomą kūrybinį verslą, dirbti organizacinį, vadybinį, viešųjų ryšių darbą įvairiose kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose ir srityse: galerijose, muziejuose, medijų ir IT kompanijose, teatruose, kino studijose, žiniasklaidoje, reklamos, turizmo, laisvalaikio, pramogų ir kitose industrijose. Programos absolventai gali tęsti studijas socialinių ir humanitarinių mokslų magistrantūroje.
