Birštoniečiai ir kurorto svečiai laukia atstatyto vieno iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo pastatų – medinio Kurhauzo – atidarymo birželio mėnesį. Įgyvendinamo projekto „Birštono kurorto kultūros vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai“ vertė – 4,8 mln litų. ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruotas Birštono kurhauzo kompleksas, kurį sudaro trys kultūros paveldo objektai: medinis kurhauzas, administracinis pastatas ir pastatas-archyvas. Šiuo metu Kurhauze atliekamas paskutinis darbų etapas – įrengiamos šildymo, vandentiekio ir gaisrinės signalizacijos sistemos.
Rekonstruotame Birštono kurhauze naujai įrengtas vidaus interjeras: scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, kuriose vyks ekspozicijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, „Kurhauzas taps patraukliu traukos centru kurorto svečiams, menininkams ir birštoniečiams. Tai unikali erdvė, kurioje vyks klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai ir bus eksponuojami meno kūriniai. Pati erdvė apsprendžia, jog Kurhauze skambės kamerinio žanro kūriniai. Stilingas interjeras ir keturi barokinio stiliaus šviestuvai, atvežti iš Italijos, sukuria savitą, elegantišką apšvietimą, būdingą reprezentacinei salei, todėl čia gali būti pasirašomos svarbios sutartys, rengiami oficialūs susitikimai. Tikimės, kad Birštono kurhauzas, vienintelis toks išlikęs medinės architektūros pastatas Lietuvoje, kurį pavyko atkurti – taps reikšmingu įvykiu ir Birštonui, ir Lietuvai.“
Aukštos kokybės garso akustinė sistema, stiprintuvai, jaukią atmosferą kuriantys „užliejančios šviesos“ šviestuvai, garso ir šviesų valdymo pultai, įrengti didžiojoje salėje, leis Kurhauze siūlyti ir realizuoti kamerinius, aukšto lygio kultūros renginius. Pasak Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, „tokio pobūdžio scena skirta kamerinės muzikos atlikėjams, monospektakliams, poezijos skaitymams, muzikos meistriškumo kursams. Taip pat bus atsižvelgta į sanatorijų klientų poreikius ir tradicinę kurhauzo paskirtį – numatoma, kad šiame stilingame pastate vyks šokiai brandaus amžiaus žmonėms, gyvai gros muzika, bus kviečiami populiarios muzikos atlikėjai, vyks grožinės literatūros skaitymai. Baigiamoje įrengti ekspozicijų salėje bus organizuojamos įvairios menininkų parodos, rengiamos edukacijos, o kitoje salėje numatyta kūrybinių industrijų, meno studijos, liaudies amatų veikla.“ Birštone šiuo metu gyvenantis menininkas Martynas Gaubas džiaugėsi atsiveriančiomis Kurhauzo galimybėmis ir sakė, kad jau planuojantis Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybos pristatymus, kurie meno sklaidos požiūriu bus įdomūs ir birštoniečiams, ir kurorto svečiams. Kurhauze gali vykti konferencijos ir svarbūs susitikimai, todėl manoma, kad kurorto salės erdvė taps patraukli konferencinio turizmo ir renginių organizatoriams.
Šio projekto tikslas – sukurti palankią aplinką kūrybinių industrijų vystymuisi projekto veiklos regionuose ir padidinti jų lyginamąjį svorį Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant darnaus bendradarbiavimo, skatinant idėjų komercializaciją audiovizualinėse, multimedijų ir dizaino šakose. Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas pasakojo, kad dalyvavimas šiame projekte, leidusiame Kurhauzui nupirkti scenos garso įrangą, buvo laimės dalykas: „rengiant vieną projektą, atsitiktinumo dėka susipažinome su projektų partneriais iš Rokiškio (Lietuva), Liepojos, Rundalės ir Daugpilio (Latvija), o jų veikla davė impulsų ir idėjų bendriems projektams. Apsilankius Daugpilyje pamatėme, kaip iš šio projekto lėšų yra atnaujinama dalis žymaus abstrakcionisto M. Roko (Mark Rothko) centro patalpų. Šis pavyzdys įkvėpė, nes be minėto bendro Latvijos-Lietuvos projekto Birštono savivaldybė nebūtų galėjusi įgyvendinti Kurhauzo muzikinės erdvės sukūrimo ir „suskambėjimo“. Kurhauze esanti scenos garso ir apšvietimo aparatūra yra suderinta su Birštono kultūros centre esančia įgarsinimo aparatūra, todėl atsiveria didesnės kokybiškos muzikos ir kūrybos realizavimo, kūrybinių industrijų vystymo galimybės“. Birštono kurhauzo scenos garso ir šviesos įrangos vertė – apie 300 tūkst. Lt.
Praėjusių metų rudenį ir žiemą Kurhauze vyko intensyvūs statybos darbai, buvo įrengiamos didžiosios salės grindys, stovėjo pastoliai, vykdomi išorės rekonstrukcijos ir apdailos darbai. Kurhauzo scenos montavimo darbai ir vidaus interjero kūrimas buvo atliktas šį pavasarį.
Vokiškos kilmės žodis kurhauzas reiškia ir poilsio namus kurorte, ir poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu. Kurhauzai Lietuvoje, Europos pavyzdžiu, buvo statomi kurortuose apie 1880 metus, XIX a. pab. ir tapdavo mėgstama poilsiautojų pramogų vieta. Kurhauzai buvo pastatyti Palangoje, Druskininkuose, Birštone – juose įrengti lošimo namai, bankų filialai. „Archyvinių duomenų apie Birštono medinį kurhauzą nėra daug, todėl neaišku, kas buvo pirmojo projekto autorius“, – teigia Birštono muziejaus istorikas Vytautas Kuzmickas, tyrinėjantis Birštono krašto istorinius archyvus. Savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo patikslino, kad ant tarpukariu statyto Kurhauzo brėžinių, išlikusių archyve, yra pasirašęs diplomuotas inžinierius R. Steikūnas iš Kauno, tačiau ar tai jo projektas, nėra aišku.
Apie medinį Birštono kurhauzą, kaip statinį, kartu su kitais medinės architektūros pastatais, rašoma nuo 1857 m. XIX a. pab. jis įvardijamas kurhauzu, kurorto sale, kurioje buvo bufetas, šokių salė, stalo žaidimų, kortavimo stalai. Birštono kurhauze, skirtingai nuo kitų, banko filialų ir lošimų namų nebuvo – jis statytas pramogoms, ir jau tuo metu išsiskyrė ramiu, nuosaikiu kurortiniu stiliumi.
V. Kuzmickas pabrėžė, jog „Birštono kurhauzas žymus tuo, kad jame buvo ruošiamasi 1863 m. sukilimui – didžiojoje kurorto salėje vyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui susirinkimų, kuriame dalyvavo keletas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio elito atstovų: italų kilmės Lietuvos grafikas, tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ iliustracijų autorius), kilmingas bajoras, dailininkas, vienas iš sukilimo Vilniaus gubernijoje organizatorių, Antanas Zaleskis ir sukilimo Lenkijoje emisaras, prancūzų kilmės aristokratas Nestoras Diuleranas“. Žinoma ir tai, kad 1862 m. liepos mėn. Birštono kurhauze buvo uždrausta šokti.
Tarpukariu Birštono kurhauze veikė restoranas, buvo įrengta koncertų salė, kurioje atlikti rečitalių atvažiuodavo solistas Petras Oleka. Buvo įprasta, kad koncertai tęsdavosi nuo pusvalandžio iki valandos, ir vykdavo du kartus per savaitę. Kartais koncertuodavo pavasarininkai, jaunalietuviai. Kurhauzo lankytojų pramogoms buvo samdomas dūdų orkestras, kuris dvi valandas grodavo vidurdienį, pietų metu ir vakare – nuo 17 iki 20 val., vadinamuoju poilsio metu. Santūrus medinio kurhauzo interjeras buvo dekoruotas Kazio Šimonio pano, didžiojoje salėje įrengta pakyla muzikantams. Taip pat buvo įrengta lauko terasa, kurioje po skėčiais stovėjo staliukai, pagal to meto madą, apdengti baltomis staltiesėmis. Tuomet kurorto direktoriaus Balio Matulionio nurodymu Birštono kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje dietinio maitinimo įstaigų. Archyvuose aptinkami įrašai, kad kurorto gydytojai, tarp jų – gydymo purvu pradininkas Jurgis Venckūnas – buvo nepatenkinti tuo, kad besigydantys sanatorijoje ir pramogaujantys Kurhauze „išsiblaškydavo ir nukrypdavo nuo kurortinio režimo“.
Antrojo pasaulinio karo metu medinis Kurhauzas nukentėjo nuo gaisro, tarybiniais metais buvo rekonstruotas ir įgavo modernesnę išraišką, medinės drožybos elementų. 4-tame deš. prie Kurhauzo buvo suformuotas šiltnamis, kuriame augintos ekologiškos daržovės, tęsiamos dietinio maitinimo tradicijos. Tuo laikotarpiu Kurhauze buvo įrengta sanatorinė valgykla.
2006 m. Birštono medinis kurhauzas įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą.
