Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 15 d. įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems šalies menininkams.
„Vasario 16-osios išvakarėse pagerbiame tuos, kurie laisvą valstybę atkūrė, ir tuos, kurie kuria ją šiandien. Laisvą valstybę, laisvą kultūrą ir laisvą žmogų. Jūs laisvę kuriate akmenyje ir medyje, scenoje, priešais orkestrą. Kuriate valstybę projektuodami erdvę, moderniose instaliacijose, žmogų – ieškodami prasmių ir reikšmių“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, savo valstybę kiekvienas kuriame kasdien – dirbdami, kurdami ar mokydamiesi.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos šiemet įteiktos skulptoriui Vladui Vildžiūnui už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat už modernios nacionalinės skulptūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą; literatūrologui, literatūros kritikui Kęstučiui Nastopkai – už pasaulinį pripažinimą pelniusius lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną; scenografui Vitalijui Mazūrui – už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta; architektui Eugenijui Miliūnui – už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą; vizualaus meno kūrėjui Žilvinui Kempinui – už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą; dirigentui Modestui Pitrėnui – už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.
Šalies vadovė pasveikino šių metų laureatus, padėkojo už svarų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą ir garsinant šalį visame pasaulyje.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus arba už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos nuo 1989 m., per tą laiką apdovanoti daugiau kaip 170 asmenų.
