Rugsėjo 26 d. 17.30 val. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje (Arsenalo g. 3A) įvyks knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė-XVII amžiaus vidurys“ sutiktuvės. Tai pirmoji studija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.
„Tautas vienija kalba, istorija, papročiai, politiniai, ekonominiai tikslai, o valstybes – aukščiausia valdžia, jos politika, teritorija, sienos ir visuomenės prievolės valstybei, – teigia knygos autorius prof. habil. dr. Antanas Tyla. – Viena iš jų buvo mokesčiai ir biudžeto sudarymas, iždo papildymas. LDK iždas ir jo raida atspindi visą valstybės ir jos piliečių gyvenimą.“
LDK istorijoje XVI amžiaus vidurys-XVII amžius buvo labai dinamiškas politinės, ekonominės, kultūros ir militarinės raidos bei pokyčių šimtmetis. LDK visą laiką buvo aktyvi geopolitinio Rytų, Vidurio bei Šiaurės Europos regiono veikėja. Ji dalyvavo ir XVI a. tarptautiniuose įvykiuose. Livonijos prijungimas prie LDK, jos gynimas, Liublino sąjungos sutartis, Jogailaičių dinastijos pabaiga, Trečiojo Lietuvos Statuto patvirtinimas, Livonijos karas su Maskva, Dvidešimtmetis karas – šie ir kiti istoriniai įvykiai paskatino ypatingą valstybės karinės ir gynybinės funkcijų plėtotę bei jų prioritetą šalies gyvenime. Tai lygiagrečiai subrandino valstybės iždo bei jo finansinio pajėgumo, valstybinių mokesčių reikšmę LDK gynybai ir jos visuomenės apsaugai. Finansinis pajėgumas buvo nuolatinis valstybės saugumo sargybinis.
XV a. pabaigoje-XVI a. viduryje atsiskyrė valstybės, arba žemės, iždas nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždo. Tiek Lietuvos žemės, tiek Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo archyvai yra dingę, dauguma Lietuvos žemės iždininkų ataskaitų seimuose – taip pat. Todėl tyrinėjant tuometę mokesčių sistemą vienintelis šaltinis, pagal kurį galima atkurti iždo būklę, jo funkcionavimą, pajamas ir išlaidas, yra LDK valdovo patvirtinti kvitai žemės iždininkų ataskaitoms seimuose. Ir nors po kelis valstybinius archyvus išbarstyti kvitai nėra išsamus šaltinis ir turi trūkumų, knygos autorius pabandė nustatyti mokesčių sistemą, jos kaitą ir kasmetines iždo pajamas bei išlaidas, regioninę mokesčių įplaukų sklaidą, atskirų mokesčių rūšių įplaukų santykį.
Leidinyje šalia chronologiškai nuoseklios iždo veiklos analizės yra savarankiški skyriai apie sidabrinės mokestį, muitų įplaukas, gėrimų mokestį, Katalikų Bažnyčios vaidmenį formuojant Lietuvos biudžetą, apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo pajamas ir išlaidas.
Leidinys skirtas skaitytojams, besidomintiems Lietuvos istorija, valstybės apsaugos ir gynybos organizavimu, valstybės biudžeto formavimu, verslo istorija. Knyga parengta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vadovybės iniciatyva.
Knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė-XVII amžiaus vidurys” sutiktuvėse dalyvaus leidinio autorius prof. habil. dr. Antanas Tyla, istorikai prof. habil. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Gediminas Rainys, Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius, renginį ves dr. Vydas Dolinskas.
Apie Antaną Tylą
Antanas Tyla – žymus LDK istorijos tyrinėtojas, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Savo darbuose mokslininkas palietė daugelį Lietuvos istorijai svarbių klausimų, tyrinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę kultūrą, iždo ir valstybės apsaugą XVI-XVII a., Kėdainių uniją, nagrinėjo Lietuvos magdeburginių miestų temą, taip pat gilinosi į lietuvių kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a.-XX a. pr. problemą.
A. Tyla parengė ne vieną monografiją, daug straipsnių. Profesorius prisidėjo ir prie sintetinių Lietuvos istorijos apžvalgų, istorinių šaltinių publikacijų. A. Tylos darbai sulaukė ir valstybinio pripažinimo. Istorikas 1999 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2009 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Tais pačiais metais A. Tylai suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas. Autorius yra valstybinių Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto bei Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premijų laureatas. 2012 m. A. Tyla pelnė „Lietuvos šviesuolio” titulą. Profesorius tapo mokytoju bei autoritetu ne vienam Lietuvos istorikui.
Apie Valdovų rūmų muziejų
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 metais. Kol vyksta atkuriamų rūmų statybos darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūros erdvėse.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai radiniai yra kruopščiai registruojami, konservuojami ir restauruojami. Jų, kaip ir kitų Valdovų rūmų muziejaus vertybių, rinkiniai formuojami atsižvelgiant į istorines paveldo išsaugojimo realijas, numatytas institucijos funkcijas ir būsimų ekspozicijų turinį.
Per ketvirtį amžiaus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekamus nuoseklius tyrimus buvo sukaupta daug ir itin vertingų radinių bei kitos istorinės medžiagos, kuri šiandien verčia koreguoti ir netgi perrašyti Lietuvos ankstyvosios mūro architektūros, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko epochų istoriją, naujai pažvelgti į valdovo dvaro gyvenimo ir kultūros raidą.
Lending at a rate below an illiquidity-influenced maekrt rate for existing debt is a benefit, to be sure, but it is not an illegal trade subsidy. It is something governments do in normal course; witness the Fed’s emergency loans to US banks. In any case Chinese solar firms are borrowing at rates that would be reasonable in the absence of financial distress, 6-10% in RMB terms. That’s only an unfair subsidy to those firms that should fail in the long run, not the more cost competitive Chinese players such as Trina or Yingli. Arguably their bonds (and equity) are mispriced, as they are viable concerns in the long run. It’s a little unfair to use a maekrt price that includes substantial implied default risk as a proxy for true economic borrowing costs.