Šiemet Kaune kaštonai žalesni (0)

Efoto.lt nuotr.

Efoto.lt nuotr.

Šių metų gegužę ant 46 Kauno mieste augančių kaštonų buvo pakabintos pirmosios feromonines gaudyklės, kuriomis gaudomos jau kelerius metus šiuos medžius niokojančios kaštoninės keršosios kandelės. Nors galutiniai rezultatai bus aiškūs tik rugsėjo mėnesį, kaštonų, ant kurių kabo gaudyklės, būklė atrodo geresnė, praneša Laikinosios Sostinės savivaldybė.

Miesto savivaldybei patvirtinus kaštonų išsaugojimo programą, buvo nuspręsta numatyti kelis medžių apsaugos būdus, tarp kurių buvo ir eksperimentinis metodas – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Šį pavasarį gaudyklės buvo pakabintos ant šešiolikos Istorinės Prezidentūros kiemelyje augančių kaštonų. Jos taip pat buvo pritvirtintos dar ant trisdešimties kaštonų, augančių Karo muziejaus sodelyje bei Vienybės aikštėje.

„Pirminiais duomenis galiu pasakyti, kad šios eksperimentinės priemonės pasiteisina. Kaštonų lapai, ant kurių pakabintos gaudyklės, yra žalesni. Tai ypač akivaizdu Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Tradiciškai įdėklai yra keičiami kelis kartus per sezoną, tačiau vabzdžių kiekis yra toks didelis, jog specialistai jau tris kartus keitė feromoninių vabzdžių gaudyklių įdėklus ir dar turės juos keisti“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Konkursą laimėjusi bendrovė „Biopolis“ ant kiekvieno medžio pritvirtino 2 lajų ir 2 kamienines gaudykles. Įmonės specialistai visą vasarą stebi, kaip veikia specialios priemonės, analizuoja keršųjų kandelių populiaciją ir vertina rezultatus, kurie galutinai bus aiškūs rugsėjo mėnesį.

„Miestą puošia daugiau nei 5,4 tūkst. kaštonų ir visų apsaugai reikėtų didelių lėšų. Todėl pirmiausia norime įsitikinti, ar vabzdžių gaudyklės yra efektyvios. Jei rezultatai pasitvirtins, kitais metais prijungsime dar keletą teritorijų, kuriose taikysime šį metodą“, – teigė R. Savickienė.

Su itin sparčiai plintančių vabzdžių problema susiduriama ne tik Lietuvoje. Medžiai nykti pradėjo maždaug prieš dešimt metų, tačiau pastaruosius trejus metus šis procesas yra itin intensyvus. Europos šalyse dar tik eksperimentuojama bei ieškoma efektyvių medžių apsaugos būdų. Atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad pirmiausia būtina švariai surinkti ir utilizuoti rudenį nukritusius kaštonų lapus, kuriuose kenkėjai lengvai peržiemoja ir išlieka gyvybingi.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *