Valstybinius miškus tvarkantiems miškininkams dabar bene labiausiai rūpi pusamžių, brandžių ir perbrendusių eglynų sveikata. Tokiuose eglynuose, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, antrąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis. Laiku nesutvarkius žalių eglių vėjavartų ir vėjalaužų, jos gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais. Dalis eglės medynų vis dar nėra visiškai atsigavę nuo netikrojo eglinio skydamario pažeidimų, bus jautrūs žievėgraužio tipografo, kurio populiacija pirmąjį šių metų pusmetį ypač sparčiai gausėjo šiaurės rytų, rytų ir pietryčių Lietuvos eglynuose, atakoms. Kaip sakė Virgilijus Vasiliauskas, itin įdėmiai bus stebimi pušų spyglius graužiančių vabzdžių židiniai Dzūkijoje, kad laiku būtų imtasi priemonių pušynams apsaugoti nuo kenkėjų.
Vabzdžiai kenkėjai – vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių nukenčia šalies miškai. Jie per pirmąjį šių metų pusmetį, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pridarė žalos 5,2 tūkst. ha plote. Labiausiai pasidarbavo lajų kenkėjai. Miškininkams didžiausią nerimą kelia tai, kad pagausėjo pušų spyglius graužiančių vabzdžių. Šių metų pavasarį jau buvo ruoštasi iš lėktuvo purkšti juos naikinantį preparatą 1100 ha plote, tačiau dėl gamtinių veiksnių kenkėjų padaugėjo mažiau, nei tikėtasi, todėl purškimų atsisakyta.
Nerimą kelia ir netikrojo skydamario pažeistų eglynų gyvybingumas. Pirmąjį šių metų pusmetį netikrasis eglinis skydamaris septyniolikoje miškų urėdijų pakenkė 537 ha eglynų. Džiūstančias egles teko iškirsti 179 hektaruose. Nors šio kenkėjo populiacija ir sunyko, medžių sveikatai atsikurti prireiks nemažai laiko.
Daug žalos miškams pridaro ir medžių grybinės ligos. Jos pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotos 6,9 tūkst. ha plote. Didžiausius ligų židinių plotus sudaro džiūstantys uosynai ir ąžuolynai, drebulinės pinties pažeisti drebulynai ir šakninės pinties pažeisti pušynai. Miškininkams pavyko likviduoti arti 2 tūkst. ha židinių.
Medžių liemenų kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 2,3 tūkst. ha miškų. Iš jų aktyviausi buvo eglių liemenų kenkėjai. Tarp šių kenkėjų gausumu išsiskiria žievėgraužis tipografas. Miškininkai pašalino daugiau kaip 2,2 tūkst. ha eglių liemenų kenkėjų židinių.
Šalies valstybiniai miškai nemažai nukenčia ir nuo žvėrių. Daugiausia žalos pridaro briedžiai, europinės stirnos, taurieji elniai. Jie apkramto medžių ir krūmų ūglius, nulaužo medelių viršūnes, aplaupo žievę, nutrina kamienus. Savo „darbštumu“ neatsilieka ir bebrai. Tvenkdami upelius, jie užtvindo miško plotus, kurie nudžiūna dėl gruntinio vandens lygio svyravimų. Bebrai „nukerta“ ir medžius aplinkui patvenktus plotus.
Per pirmąjį šių metų pusmetį pakankamai eibių prikrėtė ir vėjai. Jie mišką išvertė ir išlaužė 5,8 tūkst. ha plote. Vėjų, audrų ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 6,2 tūkst. ha plote. Dauguma padarinių likviduota – miškininkai sutvarkė 5,7 tūkst. hektarų.
