Greitai karvės bus įrašytos į Raudonąją knygą

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus.

Ėmėsi veiklos

Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę. Tuomet iš kolūkio kartu su Z.Ričkumi išėjo geriausi darbininkai, dalis jų iki šiol dirba jo pieno ūkyje. „Iširus kolūkiui, darbą pradėjau turėdamas 65 karves. Gavau daug visokio „laužo“ ir 250 ha žemės“, – pasakojo ūkininkas.

Z. Ričkus bendrovės pirmininku dirbo beveik 8 metus. Savarankiškai ūkininkauti jis ėmėsi 1999 m., kai ūkius ėmė supirkinėti įtartini asmenys. Nenorėdamas, kad jaunas ūkis atitektų nepažįstamiems žmonėms, kaip atsitiko kitoms bendrovėms, Z.Ričkus supirko pajus iš bendrovės pajininkų. „Atsisveikindamas su 24 darbuotojais išpirkau iš jų pajus. Kad žmonės nejaustų pykčio, už pajus sumokėjau labai brangiai“, – pridūrė pašnekovas.

Dabartiniame Z.Ričkaus pieno ūkyje dirba 13 žmonių, kurie prižiūri 100 gyvulių ir laukus. Ūkininko žmona tvarko dokumentaciją ir buhalteriją, jis pats sprendžia organizacinius klausimus.

Kokybiškas pienas

Z.Ričkaus pieno ūkyje dirba 3 melžėjos. Jis pabrėžia, kad karvių melžimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas, karvės produktyvumas bei pieno kokybė. Prieš ir po melžimo darbininkės kruopščiai prižiūri karvių tešmenis: juos plauna, dezinfekuoja, valo vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis. Karvės melžiamos du kartus per dieną. Pienas iš melžimo aikštelės keliauja tiesiai į šaldytuvą, o iš ten – į pienovežį. Per 14 darbo metų Z.Ričkaus ūkyje nebuvo prastų pieno kokybės rezultatų. Supirkėjams tiekiamas tik aukštos kokybės pienas, kurio riebumas siekia 4,42 proc., o baltymingumas – 3,53 proc.

Z.Ričkus savame ūkyje nenorėtų turėti karvių melžimo robotų. „Kam tie robotai, jei žmonės darbo neturi? Nežinau, ar iš mandrumo jie reikalingi? Manau, kad gyvulį turi prižiūrėti tik žmogus. Darbininkės myli savo darbą, jį gerai atlieka, todėl ūkyje gyvuliai neserga“, – pabrėžė ūkininkas. Pasak pašnekovo, modernizavus ūkį, melžėjų darbui atlikti pakaktų 1,5 etato, tačiau daug metų kruopščiai dirbusių moterų jis neketina atleisti. „Sąžinė man neleidžia atleisti žmonių, tegu jie dirba. Džiaugiuosi jų darbo rezultatais, kuriuos įvertino ir „Žemaitijos pieno“ bendrovė“, – pridūrė ūkininkas.

Pašarų neriboja

Praeitais metais Z.Ričkaus ūkyje iš vienos karvės per metus primelžta 7 300 tonų pieno. Šiais metais planuojama primelžti 8 000 tonų.

„Pastebėjau, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas, kai valanda reikia paankstinti ar suvėlinti melžimo pradžią, daro neigiamą įtaką gyvuliams. Jie į permainas labai jautriai reaguoja. Tuo metu pieno sumažėja net 150 litrų“, – pasakojo Z.Ričkus. Ūkininkas karvėms pašarų kiekio neriboja, nustato tik koncentruotų pašarų, mineralinių priedų ir vitaminų kiekius. Pasak Z.Ričkaus, karvės yra ypač jautrios pašarams, todėl jie tiekiami tik labai geros kokybės. „Viena susirgusi karvė gali sugadinti visos bandos pieną. Todėl jos turi būti ne tik laiku melžiamos, bet ir nepriekaištingai prižiūrimos. Nesąžiningai atlikus darbus, rezultatas būna prastas“, – atviravo ūkininkas.

Z.Ričkus sako, kad jo ūkyje didžioji dauguma karvių veislų yra išlikusios nuo tarybinių laikų. Ūkininkas atsirenka ir veislei palieka produktyviausias karves, kitus gyvulius parduoda. Z.Ričkaus ūkyje yra Holšteinų ir Norvegijos žalmargių veislės karvių.

Švara ir tvarka

Modernizuodamas pieno ūkį Z.Ričkus investavo į tvarto rekonstrukciją, melžimo aikštelę, modernią mėšlo šalinimo sistemą, srutų rezervuarą. Didžiausias pagalbininkas ūkyje yra pašarų maišytuvas-dalytuvas. Šienas, šiaudai, kombinuotieji pašarai, grūdai ir įvairūs priedai gyvuliams laikomi naujame pastate. Atšilus orams, gegužės pradžioje, gyvuliai išleidžiami į 40 ha ganyklą, kurioje auginami dobilai ir daugiamečių žolių mišinys. Z.Ričkus ypatingą dėmesį skiria ūkio darbininkams. Jiems yra įrengti dušai, tualetas, persirengimo ir poilsio kambariai, skalbykla, virtuvėlė maistui pasigaminti. Pieno ūkyje talkina ir veterinarijos gydytojas. Darbuotojus džiugina ir gražiai sutvarkyta aplinka. Vasarą, atlikę visus darbus, talkininkai gali paskanauti uogų, vaisių.

„Aš – toks tarybinis žmogus, kuris mano, kad visų pinigų sau nesusikrausiu, todėl duodu ir žmonėms uždirbti. Su darbuotojais išvažiuojame į ekskursijas. Aplankėme Estiją, Latviją, Lenkiją, visą Lietuvą išmaišėme. Šiais metais planuojame kelionę į Kaliningradą“,– pasakojo Z.Ričkus. Ūkininkas geru žodžiu mini savo darbininkus, kurie, pasak jo, pakeitė požiūrį į darbą: negeria darbo metu, neneša į namus svetimo daikto.

Pieno ūkių mažėja

Pasakodamas apie pieno ūkius Z.Ričkus atviravo, kad jų pastaraisiais metais mažėja. Dėl sudėtingų gamtosaugos reikalavimų dauguma ūkininkų atsisako šios veiklos, galvijus augina mėsai. Naujai besikuriantys ūkininkai taip pat nesiryžta steigti pieno ūkių, nes reikalingos didelės investicijos. „Veršingą telyčią galima nupirkti už 4–5 tūkstančius litų. Jau greitai karvės bus įrašytos į Raudonąją knygą. Kaimuose sunku rasti žmonių, laikančių karves. Kėdainių rajone gyvenu 21 metus. Mūsų kaime anksčiau buvo apie 200 gyvulių, o dabar tik 9 liko“, – sakė ūkininkas. Pasak jo, karvių žmonės nelaiko, nes tai nuostolinga, pieną jiems labiau apsimoka nusipirkti iš kaimyno. „Supykęs ir aš kartais sakau, kad parduosiu gyvulius ir padarysiu grūdų sandėlius. Ateities planų kol kas neturiu. Vaikai ūkininko kelio nepasirinko, todėl tikiuosi, kad mano pėdomis pasuks anūkai“, – kalbėjo Z.Ričkus.