Alkoholis turi brangti, tauta – blaivėti

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2011 m. pateiktais duomenimis, Lietuva užima 12 vietą iš 193 šalių, tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių. Statistinis lietuvis pernai išgėrė apie 16 litrų gryno alkoholio, tai 4,5 litro daugiau nei 2009 m. Praėjusią savaitę įvykusioje PSO Europos regiono biuro konferencijoje „Alkoholis Europos Sąjungoje 2012“  buvo dar kartą akcentuota, kad viena efektyviausių priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą – kainos alkoholinių gėrimų kainos didinimas.

Aš laimingas, kai girtas

Pateikti PSO duomenys akivaizdžiai pagrindžia Lietuvoje įsivyravusią normą žalingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Daugeliui tai neatsiejamas laisvalaikio ir bendravimo atributas. Progų toli ieškoti nereikia – draugo gimtadienis, pažįstamo jubiliejus, savaitgalis, antradienis, už susitikimą, už sėkmę, už nelaimę, už tėvynę. Kavinėse bokalas alaus kainuoja pigiau nei puodelis kavos, parduotuvėse kilogramas mėsos brangiau nei butelis degtinės. Savaitgalių ir „kitų“ švenčių progomis prekybos centrai vilioja alkoholinių gėrimų nuolaidomis, specialūs kavinių kuponai  neapsieina be akcijų bei pasiūlymų „2 už 1“ kainą tauriesiems gėrimams, o alkoholio reklama nepaliaujamai diktuoja gero laisvalaikio stereotipą, kurio pagrindinis principas: „Aš laimingas, kai girtas“.

Besaikio alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, o Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės. Apmaudu, tačiau didžioji dalis stipriai girtaujančių asmenų, nepripažindami savo ligos, ir toliau girtauja savo šeimose, tad tikroji statistika lieka nežinoma.

Lietuvoje nelaimingi atsitikimai ir traumos yra pagrindinė darbingo amžiaus asmenų mirties priežastis. Tarp šių mirčių 2009 m. 2495 mirtys buvo susijusios su alkoholio vartojimu (2141 tarp vyrų ir 354 tarp moterų). 2009 m. prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius sumažėjo – 15–64 m. amžiaus gyventojai dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų, susijusių su alkoholio vartojimu, prarado 52 972 potencialius gyvenimo metus (vyrai 46 208, moterys 6764).

Europa ima kalbėti apie minimalios kainos nustatymą

2012 m. kovo 27 dieną Jungtinės Karalystės vyriausybė Anglijoje ir Velse pasiūlė taikyti 40 pensų kainą, kaip mažiausią už gryno alkoholio vienetą. Premjero, D.Kameron, nuomone, tai vienas iš būdų kovoti su besaikiu išgėrinėjimu ir jo sukeliamomis pasekmėmis: ligomis, mirtimis, agresija, smurtu, ligoninių biudžeto švaistymu ir kt. Europos komisija po intensyvių debatų, alkoholio akcizų didinimą, nustatant minimalų kainų lygį už gryno alkoholio vienetą, vertina palankiai. Panašūs pasiūlymai jau svarstomi ir Škotijoje.

Taip pat Jungtinėje Karalystėje dėl alkoholio vartojimo parengtas bendrosios strategijos dokumentas „Alcohol Strategy“, kuriuo planuojama keisti gėrimo kultūrą ir griauti visuomenės nuostatas, kad alkoholio vartojimas yra besąlyginė teisė.

Alkoholio akcizų didinimas Lietuvoje – būtinas ir nedelstinas

Šiuo metu Lietuvoje taikomas akcizas yra 4416 Lt už etilo alkoholio hektolitrą. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuva tarp kaimyninių valstybių taiko mažiausią tarifą alui. Vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams tik Lenkija taiko mažesnius tarifus nei Lietuva. Etilo alkoholį šiuo metu tarp kaimyninių valstybių labiau apmokestina Estija, Latvija.

Atsižvelgiant į pateiktus statistinius duomenis akcizų didinimas Lietuvoje yra būtinas ir nedelstinas. Tokie politiniai veiksmai padėtų sumažinti vartojimo kiekius ir su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią žalą visuomenei.