Po žiemiškai šaltų orų, pavasariop ateina permainų metas, kuomet meteorologinės sąlygos kinta labai greitai. Dažnai saulėtą dieną keičia dargana ir drėgmė, šilumą – šaltis ir atvirkščiai. Greita orų permaina gali lemti didėjantį gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių asmenų skaičių. Todėl rūpinkimės savo sveikata iš anksto.
Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas. Nuo šių ligų patariama saugotis pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones. Svarbiausios yra:
Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ir anksti pavasarį ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą, kasmet skiepijantis ir pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų; reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti įvairių žolelių arbatas. Imunitetas turi būti stiprinimas nuolat, o ne susirgus.
Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Organizmą grūdinti galima ir naudojant „vandens vonias“, kuomet prausiantis naudojamas kontrastingų temperatūrų vanduo. Pamažu organizmą reikėtų pratinti prie vis žemesnės temperatūros vandens ir vėliau prausiantis keisti šilto ir šalto vandens sroves. Organizmo grūdinimas – tai nuolatinis procesas.
Atsparumą ligoms mažinančių situacijų vengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, jeigu esate sušilę.
Patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22 ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems, pakanka – 18–20ºC. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 proc., o oro judėjimo greitis jose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek. Būtina patalpas nuolat vėdinti natūraliai, atveriant langus. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Natūralus vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
Apranga. Reikėtų dėvėti pereinamajam sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Rūbai tiesiogiai besiliečiantys su kūnu, turėtų būti iš natūralaus pluošto. Tai padės palaikyti tinkamą termoreguliaciją, t.y. išsaugoti šilumą ar ją atiduoti aplinkai. Pavasariop, kuomet dažnos darganos, lietūs, tinkamiausia drėgmei nepralaidi avalynė. Sušlapus kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti drėgną avalynę, kojines sausomis. Atšilus orui, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų tinkamai apsirengti šiltesniais, vėjo neperpučiamais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
Asmens higiena. Peršalimo ligų sukėlėjus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę, asmenys. Patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m. Pajutus gripo ar kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus reiktų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Efektyvi priemonė išvengti peršalimo ligų yra rankų plovimas. Pabuvus visuomeninio susibūrimo vietose pvz.: viešajame transporte, mokykloje, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kt., grįžus namo rekomenduojama visad plauti rankas.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą