Vyriausybė nusprendė steigti Nacionalinį baltistikos centrą – Baltų akademiją (32)

Gruodžio 28 d. Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija aptarė lituanistikos finansavimo klausimus bei priėmė sprendimą steigti nacionalinį baltistikos centrą – Baltų akademiją – pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

Šią akademiją siūloma įsteigti kitų metų liepos 1 dieną. Sprendimą dėl jos įsteigimo ir strateginių veiklos gairių turės priimti Vyriausybė.

Pranešama, kad Baltų akademiją, padėtų sutelkti humanitarinių mokslų pajėgas bendrai baltistikos tyrimų atnaujinimo, plėtros ir sklaidos veiklai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ateityje būtų siekiama, kad Vilnius taptų tarptautiniu baltistikos centru.

Komisija nusprendė, kad lituanistikos plėtra turi tapti prioritetine sritimi, kuriai Europos Sąjungos 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje būtina numatyti lėšų mokslinių tyrimų infrastruktūrai modernizuoti. Taip pat nutarta stiprinti lituanistikos doktorantūros studijas, daugiau dėmesio skirti lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai viešojoje erdvėje, planuojama parengti ilgalaikių mokslinių tyrimų programą.

Lituanistikos plėtros komisiją buvo sudaryta Vyriausybės nutarimu šių metų vasario 2 d. Pagrindinė šios komisijos paskirtis yra teikti Ministrų kabinetui siūlymus dėl lituanistikos tyrimų vystymo, jų koordinavimo ir sklaidos.

Šiai komisijai taip pat pavesta teikti išvadas dėl lituanistų mokslininkų rengimo krypčių, rūpintis lituanistinio paveldo puoselėjimu ir gimtosios kalbos ugdymu. Lituanistikos plėtros komisija taip pat formuluos Vyriausybei išvadas, kaip užtikrinti Lietuvos tapatybės raidą ir ją stiprinti.

Lituanistikos plėtros komisijai pirmininkauja premjeras Andrius Kubilius o jo pavaduotojais šioje komisijoje yra kultūros, švietimo ir mokslo ministrai.

Personalinę Lituanistikos plėtros komisijos sudėtį tvirtina Ministras pirmininkas.

Lituanistikos plėtros komisijos posėdžiai yra rengiamai ne rečiau kaip dukart per metus. Komisija prireikus gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų, rengti teisės aktų projektus ir juos teikti Vyriausybei svarstyti.

Kategorijos: Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

32 komentarai

  1. Miela girdėti. Ar mūsų programą ART BALTICA drauge su fondu “smARTroots” bus galima plėtoti Nyderlanduose?

  2. suomis:

    Galiu pasakyti iš karto – žlugęs projektas. Kvepia pinigų nusiurbimu.

  3. Aš irgi bijau, kad tai nebūtų pretekstu sujungti esamus humanitarinius institutus į vieną ir sumažinti.

  4. lyvis:

    Gali būti kad čia jau trina rankas Klimba, kuris tikisi tapti Baltų akademijos rektoriumi ar dar kitaip (vis nelietuviškas žodis). lyvis

  5. Algirdas Patackas:

    Lituanistikos komisijos sudėtyje nesimato nei vieno baltisto, netrūksta liberastų, šmėkši gerai žinomo polonofilo-žemvagio kreatūra. Abejoju, ar tokios sudėties komisija suvokia, kas yra baltistika, kur jos esmė

  6. Lietuvių kalbos dėka įminiau daugelio semųjų kultūrų šaltinius. Atradau 3-jį bei 4-jį Žemės judėjimus. Parašiau apie tai tris knygas “Perkūnas” (2007 metais), “Per praeitį į ateitį”(2008), “O ji dar ir vartosi” ( išeis kitais metais). Apie tai pranešiau Lietuvos Mokslų Tarybai, Švietimo ministerijai, Seimui, VU, VPU, KTU, VDU ir t.t. KAIP Į SIENĄ !!! Daugeliui profesorių įteikiau savo knygas, kad susipažintų su mūsų garbingąją praeitimi ir įsitikintų, kad be lietuvių kalbos pagalbos Pasaulis nepažins nei praeities, nei ateities ir tai kas vyksta bei vyks su klimatu.
    Tad netikiu, kad visi šie ponai yra nuoširdūs ir, juo labiau, kad jie myli Lietuvą ir jos praeitį.
    inž. Romualdas Zubinas

  7. Skeptikas:

    Per daug nesidžiaukit. Kai komisijoje yra aleksandravičiai su gėlūnais, pati lituanistika metama į patvorį. Tai lituanistikos žlugdymas, o ne plėtra. Stebiuosi, kaip ten dar neįsitrynė Šarūnas Liekis su Alfredu Bumblausku.

  8. tata:

    Taaaip. Labai panašu, kad tai Trojos arklys. Nemaža dalis narių – pradedant Gėlūnu ir Steponavičiumi – labiau tiktų Baltų laidotuvių orkestrui.

  9. Naivus:

    Paaiškinkit man, ką bendro Aleksandravičius turi su baltistika? Arba Steponavičius?

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Jau vien paminėjus Aleksandravičių, Steponavičių ir kt. kryžiuočių darbo tęsėjų pavardavardes, aiškiai aiškėja, kad baltistika bus nuožmiai krikš.čioninama. Tie žmonės, atrodo, nuo mažų dienų buvo tik tam ruošiami – kryžiams kelti su sąmoningai gudriai paslėptu judaistiniu amen .
      —————————–
      Manau, apie tai galėtų įdomiai plačiau pakomentuoti Romualdas Zubinas, kuriam linkiu tik sėkmės ir tik nepavargti.

  10. vytas:

    Aleksandravičius ir Steponavičius – tai baltistikos naikintojų figūros.

  11. Vilna:

    Matyt, kad reali padėtis baltistikoje plačiąja prasme yra susidariusi tokia, kad dėl egzistuojančių metodologinių nesuderinamumų kurti vieną tyrimų centrą kaip mokslinę (senąja prasme) instituciją nelabai išeitų ir kažin ar būtų tikslinga tai daryti. Todėl kyla klausimas dėl tokio centro funkcijų. Dėl to gal būtų tikslingiau įvairiomis prasmėmis kurti ne vieną, o du analogiškus tyrimo centrus, kuriuose burtųsi skirtingų pakraipų tyrėjai ir vieni kitiems viešai oponuotų. Taip formuotųsi baltų pažinimas, jų tapatybė ir pan. dalykai, kartu būtų atliekamas ir visuomenės švietimas.

  12. Rimvydas:

    o gal reikėtų pradėti nuo to, kaip iš tiesų vadinosi tie taip vadinami baltai? juk kai dalyką pavadiname dirbtiniu, nieko bendro su istorine tikrove neturinčiu pavadinimu (baltai), tai apie kokias tiesos paieškas galime kalbėti?…

  13. suomis:

    Ar tiesa, kad Arūno Gelūno tikras vardas ir pavardė yra Aronas Gelgahas? Tada daug ką paaiškina.

  14. Svajūnas:

    Kažkaip… labai jau sumažintas baltų arealas 12 amžiui. Kas piešė šitą paveisliuką, tai tikriausiai ssrs istorijos vadovėlį kaip šaltinį naudojo 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: