Artinantis žiemai vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose ne visada užtikrinamas pakankamas vėdinimas, o susidariusi drėgna ir šilta aplinka tampa puikiausia terpe plisti virusams ir užkrečiamoms ligoms.
Šaltuoju metų laiku gydymo įstaigas užplūsta pacientai, sergantys įvairiomis peršalimo ligomis bei virusinėmis infekcijomis, kurių dažniausiai pasitaikanti ir plačiausiai pasireiškianti rotavirusinė infekcija arba paprasčiau vadinamas roto virusas. Kaip jo išvengti ir kokios tinkamiausios profilaktikos priemonės?
Rotavirusai net šaltuoju metų laiku išlieka gyvybingi keletą mėnesių
Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog rotavirusai dar 1973 metais buvo atrasti Australijos mokslininkų, o jų pavadinimo kilmė siejama su viruso formos panašumu į ratą (lot. rota – ratas). Sveikatos apsaugos specialistai nurodo, jog šie virusai, esant 4–20°C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi net keletą mėnesių. Jie išlieka atsparūs naudojant švelnius ploviklius – muilą, skalbiklius, tačiau žūva paveikus balikliais, spirito ar chloro savo sudėtyje turinčiais dezinfektantais ar virinant.
Patekęs į žmogaus organizmą virusas dauginasi ir sukelia karščiavimą, silpnumą, viduriavimą ir vėmimą. Įrodyta, jog rotavirusinė infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Užsikrėtus ja simptomai pasireiškia 1–4 dienų laikotarpyje, rečiau po 5–7, tačiau liga prasideda staigiai ir be medikų pagalbos yra sunkiai suvaldoma.
Virusas dažniausiai puola mažiausius ir silpniausius
Paplitusi nuomonė, jog roto virusine infekcija dažniau sergama besivystančiose šalyse, tačiau sveikatos apsaugos specialistai nurodo, kad beveik visi vaikai iki penkerių metų ja bent kartą perserga ir labai išsivysčiusiose šalyse. Verta paminėti ir tai, jog vaikai šia liga gali sirgti ne vieną kartą, nes užsikrečiama skirtingų grupių ar tipų rotavirusais, tačiau kaskart sergant ligos eiga būna vis švelnesnė.
Statistika rodo, jog roto virusu užsikrečia beveik 90 procentų vaikų iki penkerių metų – iš jų apie 80 procentų suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Vėliau susirgimų užregistruojama gerokai mažiau. Roto virusu dažniau suserga vaikai nuo 9 mėnesių iki 5 metų amžiaus. Virusą vieni kitiems vaikai perduoda didesniuose kolektyvuose, gydymo įstaigose, darželiuose ar kitose ugdymo įstaigose.
„Roto virusu dažniausiai užsikrečiama vaikų kolektyvuose, kūdikių vystymo patalpose ir kitose vietose, kur yra gausūs žmonių susibūrimai. Infekcija plinta labai greitai, ypač tarp silpnesnį imunitetą turinčių vaikų“, – teigia šeimos gydytoja Irma Spėčiūtė.
Norint užkirsti kelią roto viruso plitimui būtina pasirūpinti visomis įmanomomis prevencinėmis priemonėmis. Reikėtų užtikrinti, kad vaikai grįžę iš lauko ar ugdymo įstaigos kruopščiai plautų rankas, laikytųsi įprastos asmens higienos. Tačiau svarbiausia pasirūpinti imuniteto stiprinimu, kad būtų galim išvengti ne tik roto viruso, bet ir kitų virusinių infekcijų.
„Imunitetas – apsauginė organizmo reakcija, leidžianti kovoti su jį veikiančiais virusiais bei ligomis. O geriausia apsauga prieš ligas – stipri imuninė sistema, kuri priklauso nuo daugelio faktorių: subalansuotos mitybos, sveikos gyvensenos, tinkamo darbo bei poilsio rėžimo, fizinio aktyvumo. Tačiau kai neįmanoma užtikrinti minėtų priemonių, į pagalbą reikėtų pasitelkti maisto papildus“, – tikina farmacijos specialistas Mantas Jakimavičius.
Itin veiksminga priemonė imunitetui sustiprinti – antioksidantai bioflavonoidai, kurių, kaip ir vistamino C gausu citrusiniuose vaisiuose. Pacientams rekomenduojama rinktis greipfrutų sėklų ekstraktą, užtikrinantį ne tik profilaktinį, bet ir natūralų gydymosi procesą.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą