Kaune buvo pažymėtas paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ – 80-metis (0)

Minėjimo akimirkaLapkričio 2 d. Kaune, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba ir asociacija „Kovos 11-osios gatvės bendrija“ surengė žuvusių karių pagerbimą ir paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ – 80-mečio minėjimą Vilijos pake.

Minėjime dalyvavo LR Seimo narė V.M. Čigriejienė, Dainavos ir Šančių seniūnijų seniūnai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai,  Kauno sąjūdiečiai, Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai su šios mokyklos direktoriumi plk. Viktoru Dauniu. Buvo uždegtos atminimo žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas. Renginį vedė Vilius Kaminskas.

1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. Žemųjų Šančių karių kapinėse (dabar Vilijos parkas) prie Šančių Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo Bažnyčios įvyko paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (dail. Stanišauskas) šventinimas ir gedulingos pamaldos už žuvusius, mirusius karius. Čia buvo palaidota apie 100 karių.

Paminklas buvo altoriaus pavidalo. Viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi – altorius, o prie jo keturkampė lenta, kurioje įrašyta: „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“, kardas ir kiekviename kampe po vieną vinies galvutę. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Iš viso paminklo statybai išleista tuo laiku 1.568 Lt. 94 ct. Komisija karių kapams tvarkyti neturėjo lėšų ir kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą plk. (vėliau brigados generolas) K. Skučą ir karo technikos viršininką plk. (vėliau brigados generolas) K. Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybą parėmė 2 pėst. pulkas, 3 art. pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė (viso 1.300Lt) ir kareiviai nemokamu darbu. Šis paminklas pastatytas vien tik Šančių įgulos karių triūsu ir lėšomis. Prie paminklo statybos daug prisidėjo transporto rinktinės vadas kpt. M.Tašlikas, veterinarijos puskarininkių ir kalvių mokyklos mokiniai.

Minėjimo akimirka

Minėjimo akimirka

Po Antrojo pasaulinio karo Bažnyčia buvo paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. nugriauta ir pati Bažnyčia su varpine. Buvusios Bažnyčios vietoje 1991 m. pastatytas ir rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis Atminties kryžius pradėtas atstatyti paminklas, bet nepabaigtas.

Dėl Lietuvos savanorių kapų atstatymo, tvarkymo ir priežiūros Kauno mieste Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas ne kartą kreipėsi į įvairias valstybines institucijas.

Kategorijos: Istorija, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: