Išsaugoti senąsias gyvūnų ir augalų veisles – visų rūpestis (0)

Baisogalos ir Palonų bendruomenių gražiadarbės velia gaminius iš vilnos

Rugsėjo 30 dieną LSMU Gyvulininkystės institute Baisogaloje vyko jau tradicija tampanti Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos rengiama konferencija – paroda „Senosios ūkinių gyvūnų veislės ir jų panaudojimo maisto ūkyje bei kaimo veikloje būdų paieška“ . Parodoje – konferencijoje dalyvavo svečiai iš Radviliškio, Šiaulių, Utenos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos rajonų. Svečiavosi ir Augalų genų bankas, kuris bene vienintelis Lietuvoje rūpinasi augalų genetinių išteklių išsaugojimu.

Visa diena buvo skirta susipažinti su senosiomis ūkinių gyvūnų veislėmis, jų panaudojimu bei išsaugojimu. Parodoje buvo galima iš arti pamatyti nacionalinių veislių gyvūnus: žemaitukus, šėmuosius ir baltnugarius galvijus, šiurkščiavilnes ir juodgalves avis, vietines kiaules, vištines žąsis ir skalikus.

Gausiai susirinkę žiūrovai stebėjo, kaip vikriai ir profesionaliai avį kirpo ūkininkas Giedrius Prakapavičius. Jo metodas įdomus tuo, kad Giedrius, pats turintis gausų avių ūkį, skirtingai nei kiti kirpėjai, sugeba nukirpti avį jos nesurišęs.

Po to, kai avinas jau buvo nukirptas, žiūrovai galėjo savo akimis išvysti visą vilnos kelią, kol ji veltų gaminių pavidalu pateko jiems į rankas. Čia šventės organizatoriams pagelbėjo Baisogalos ir Palonų bendruomenių gražiadarbės.

Jei ne kasmetinės, tradicija tampančios LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro parodos – konferencijos, tai gal dar ne visi žinotų apie genofondo gyvūnus: vietines su karoliukais kiaules, šėmus ar baltnugarius galvijus, apie vištines žąsis. Galiausiai nežinotų ir to, kad žemaituku į žygius jodavo dar Vytautas Didysis ir kad Žalgirio mūšyje šuoliavo būtent žemaitukai. Šventės svečias treneris Saulius Pužauskas, kuris treniruoja LSMU žemaitukus, jojo savo paruoštais žirgais. Jis suteikė puikią galimybę Baisogalos dvaro parke pamatyti žemaitukų šuolius, mini konkurą.

Džiugu, kad Baisogalos mokyklos – darželio auklėtiniai taip pat neliko abejingi senųjų veislių išsaugojimui. Susirinkusieji stebėjo jų parengtą spektakliuką – pristatymą apie tai, kaip panaudoti ūkines veisles.

Avį kerpa Giedrius Prakapavičius.

Baisogalos dvaro (jo teritorijoje ir vyko visas renginys) fojė buvo galima pasigrožėti pernai surengto vaikų piešinių konkurso, kurio metu vaikai piešė nykstančias gyvūnų veisles, darbais.

Kad parodos stebėjimas neprailgtų ir susirinkusieji nevaikščiotų tuščiais pilvais, pasirūpino ožkų ir karvių augintojai, į šventę pristatę vietinių veislių karvių ir ožkų pieno produktų. O Augalų genų banko darbuotojai rūpinosi, kad nė vienas renginio svečias neišeitų į namus neparagavęs įvairių lietuviškų veislių obuolių ir neatsigaivinęs gilių kava.

Po pirmosios renginio dalies Baisogalos dvare vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė R. Šveistienė, V. Jatkauskienė, Z. Miknienė, S. Kerzienė, E. Kaurynienė, L. Petrakova, V.Razmaitė.

Renginio pabaigoje vyko genofondo gyvulių produkcijos gaminių degustacija. Konferencijos dalyviai galėjo paskanauti ant laužo kepto šiurkščiavilnių veislės avino mėsos, vietinių kiaulių lašinių, dešrų, senoviškai paruoštos vištinės žąsies bei sūrių ir uogienių, pagamintų iš lietuviškų veislių obuolių.