Mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų kultūrinės veiklos Maskvoje (video, tiesioginė transliacija)

Šiandien, rugsėjo 16 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime prasidės 3-jų dienų konferencijos „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtos žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui, paskutinės dienos posėdžiai (tiesioginė transliaciją ČIA).

Rugsėjo 14 d. prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje pasisakę Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai ne tik aptarė mokslinius pasiekimus baltų ir slavų davasinės kultūros srityje, tačiau išsakė ir susirūpinimą bei apgailestavimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų veiklos Maskvoje.

Konferencijoje kalbėjęs ir apie V.N.Toporavą prisiminimais pasidalinęs aktorius ir buvęs kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis paklaustas apie dabartinę J.Baltrušaičio namų būklą pripažino, kad jie dabar yra sunkiai prieinami visuomenei ir, kad kultūriniai renginiai juose nevyksta.

Svarbiu neformaliu lietuvių ir rusų kultūros, mokslo centru pastarąjį dešimtmetį tapę Jurgio Baltrušaičio namai Maskvoje nustojo veikę, kai jų veikla rūpinęsis J.Budraitis neteko pareigų kaip Lietuvos kultūros atašė Rusijoje.

Konferencijos dalyviai labai šiltai atsiliepė apie J.Budraičio veiklą Maskvoje, aukštai įvertino jo pastangas  J.Baltrušaičio namuose kuriant lietuvybės ir baltistikos sklaidos centrą, mezgant kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų ir kultūrinės šviesuomenės. Vienas iš J.Baltrušaičio namų kaip Lietuvos kultūrinio centro idėjos puoselėtojų buvo ir garsusis baltistas bei nuoširdus Lietuvos draugas akademikas Vladimiras Toporovas.

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Vladimirovna Civjan pažymėjo, kad Juozui Budraičiui pavyko apie J.Baltrušaičio namus suvienyti ne tik įvairių šalių baltistus, bet ir įvairių Europos šalių žmones, besidominčius baltistikos tyrinėjimais.

„Ir tai viskas žlugo barbariškai buvo sužlugdyta išėjus Juozui Budraičiui. Namų nėra, praktiškai, namai atšalo… Mums šitų namų dabar labai trūksta. Gerai, kad konferencija vyksta Seime – tikimės, kad Lietuvos politikai mus išgirs“, – sakė profesorė T.V.Civjan.

Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja profesorė Grasilda Blažienė pabrėžė, kad J.Baltrušaičio namai buvo ne tik žmones vienijantys namai, bet ir idėjų namai.

„Mane visada labai stebino ir žavėjo Juozo Budraičio gebėjimas surinkti, sukviesti, išklausyti žmones. Pagaliau netgi V.Toporovo rusų kalbos žodyno kartotekos likimas buvo sprendžiamas būtent J.Baltrušaičio namuose. Buvo daromi dideli darbai Juozo begalinio takto, tokio tylaus fotografavimo, tylaus visų tų momentų fiksavimo pagalba. Aš manau, kad kiekviena šalis, kiekviena Lietuvos ambasada galėjo pavydėti tokio kultūros atašė, ir pagaliau ne kiekviena šalis turėjo V.Toporovą ir jo aplinką“, – sakė prof. G.Blažienė.

Maskvos aukštųjų mokyklų dėstytojai vienbalsiai kalbėjo, kad J.Baltrušaičio namuose vykdavo ir įdomūs lietuvių kultūros renginiai, kuriais domėjosi Rusijos visuomenė, Maskvos universitetų studentai.

Maskvos Pasaulinės literatūros A.M.Gorkio vardo instituto Medijų ir informacinių sistemų skyriaus vedėjas dr. Vladimiras Leonidovičius Kliausas sakė:

„Norėčiau pažymėti kultūrinių renginių, vykusių J.Baltrušaičio namuose, reikšmę. Ypač tų kurie buvo skirti lietuvių liaudies kultūrai. Aš tuose renginiuose sutikdavau savo studentus iš Rusijos valstybinio universiteto Socialinės antropologijos centro, kurie susižinodavo per savo kanalus, iš interneto tikriausiai ir ateidavo susipažinti su lietuvių tautosaka, folkloru, menu. Ir jie praeitą pavasarį manęs klausė apie tuos renginius vėl… Deja, teko atsakyti, kad tie namai dabar laikinai nefunkcionuoja… Ir norėtūsi, kad jie ir toliau gyvuotų kaip tai buvo prieš du, tris metus, tada, kai ten dar buvo Vladimiras Toporovas“.

Rusijos MA N.N.Miklucho-Maklajaus etnologijos ir antropologijos instituto vyr. mokslinė bendradarbė, Rusijos humanitarinio universiteto Religijų tyrimo centro darbuotoja doc. dr. Svetlana Ryžakova:

„Man atrodo, kad Juozui  Budraičiui ištikrūjų pavyko sukurti labai  įdomų kultūros kontekstą šiuose namuose, nes ten buvo ir Lietuvos liaudies kultūra ir Lietuvos elitas atvažiuodavo ir įvairūs amatininkai ir tai buvo labai įdomu mums, pavyzdžiui, kurie tyrinėjo religijos problemas. Ten vienijosi aukštoji Lietuvos kultūra, pavyzdžiui 2005 m. buvo surengta unikali Petro Repšio unikali kūrybos paroda, nors Maskvoje,  labai nelengva surengti vieno autoriaus parodą… Šiuose namuose buvo labai įdomus kultūros kontekstas tai ir mokslas ir publicistika ir memuarai ir susitikimai, vakarai susiję, pavyzdžiui, su džiazu. Ten ateidavo labai daug žmonių kurie gal nieko nežinojo apie Lietuvą bet, apie džiazą jie žinojo…Tad labai ačiū Juozui Budraičiui už visą jo veiklą, tai tikrai buvo labai svarbus postūmis daugeliui maskviečių kurie įvairias būdais, įvairiomis formomis prisilietė prie Lietuvos kultūros“.

Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas dabartinę J.Baltrušaičio namų būklę palygino su prastai prižiūrimu sodu:

„Baltrušaičio namai suvaidino tokią milžinišką, lemtingą, sakyčiau, karminę reikšmę, kad ir ką apie juos pasakyčiau, vis bus per mažai. Užtai mane Velnias dabar traukia už liežuvio pasakyti trumpą didaktinę kalbą apie gerą ir blogą valdžią. Bloga valdžia yra visada prievartautoja. Palyginsiu su sodininku – ateina nauja bloga valdžia į sodą ir pirmiausia rašo projektą kaip turi atrodyti sodas, tada viską išgriauna, išpjauna ir ir iš naujo padaro kaip jai  a t r o d ė. O gera valdžia pirmiausia žiūri, kas ten auga. Ten savaime jau auga brangūs ir laba naudingi augalai. Gera valdžia žiūri į tai kas gyva ir laisto. O bloga valdžia nežiūri į pasaulį jinai turi savo galvoje vizijas ir tą pasaulį prievartauja su savo vizijom visą laiką. Norėtųsi tikėti, kad dar ne visiškai nudžiūvo  J.Baltrušaičio namų šaknys ir dar gerai palaisčius jos galėtų ataugti“.

Žiūrėkite lrs.lt video reportažą: