Atgimė sena-gera knyga apie virtuvės meną

www.alkas.lt

E. Drąsutienė, O. Radaitienė, A. Šližienė. Valgių gaminimas. – Vilnius, 2010. -450 p.

„Valgių gaminimas“– nauja-sena gera virtuvės meno knyga. Nauja, nes ką tik išleista, sena, nes knygoje spausdinamus receptus autorės pradėjo užrašinėti ir praktiškai bandyti dar tarpukariu, studijuodamos Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, nes pirmą kartą išleista dar 1956 metais, nes šis leidimas – jau penktasis.

Kodėl gera? Juk būtent iš šios knygos, kurią drąsiai galima pavadinti teoriniu ir praktiniu valgių gaminimo vadovu, mokėsi virtuvės meno paslapčių net kelios lietuvių šeimininkių kartos.

Daugelį metų tiek jaunoms, nepatyrusioms, tiek ir vyresnėms šeimininkėms – žinoma, ir kulinarija besidomintiems vyrams – „Valgių gaminimas” buvo nepakeičiama knyga. Ją buvo galima išvysti bemaž kiekvienuose namuose – dažniausiai padėtą virtuvėje, matomoje vietoje, kad visuomet būtų po ranka. O gal jau ir pažinote tą pačią knygą, kurią nuo senų laikų iki dabar brangina prosenelė, močiutė ar mama?  Laiko nugelsvintais, savų receptų ar įvairių pastabų prirašinėtais puslapiais… Juose – po kruopelytę surinkta mūsų kulinarinė išmintis. 

Knyga „Valgių gaminimas“ tapo pirmąja lietuviškos kulinarijos knyga. Sovietiniais laikais lietuvių kalba ji buvo spausdinama dešimtimis tūkstančių egzempliorių, lietuviai emigrantai JAV išleido fotografuotą lietuvišką leidinį, o knyga rusų kalba, pavadinta „1000 skanių valgių“buvo išleista šimtatūkstantiniais tiražais ir platinama po visą buvusią sąjungą.

Knygoje – beveik tūkstantis valgių receptų, kuriuos autorės išbandė studijų metais per praktinius užsiėmimus Dotnuvos žemės ūkio akademijos virtuvėse. 

Dotnuvos akademija buvo agronomų rengimo židinys. 1930 m., šalia laukininkystės, gyvulininkystės ir ekonomikos sekcijų (fakultetų), tuometinis rektorius Juozas Tonkūnas įsteigė ketvirtąją – namų ūkio sekciją, kurioje buvo įrengtos mokymui pritaikytos siuvyklos, mašininio mezgimo, staklinio audimo bei virtuvės patalpos. Su pirmąja laida akademiją baigusiai vienai iš šios knygos autorių Elena Drąsutienė-Žirgulytė (gim. 1912 m. Liepojoje, lietuvių šeimoje) beveik septyneriems metams buvo paskirta dirbti namų ūkio instruktore Ukmergės apskrityje. Ten ji oganizavo kursus ūkininkėms, užrašė ir kartu su kursų klausytojomis praktiškai išbandė daugybę būdingų tam kraštui valgių receptų. Nemažai jų spausdinama „Valgių gaminime”.

Dotnuvos Žemės ūkio akademijos namų ūkio sekcija veikė iki pat vokiečių okupacijos pabaigos, kai buvo susprogdintas akademijos centrinis pastatas. Čia išugdyta daug puikių pedagogių, kurios vėliau  dėstė įvairiose profesinėse (žemės ūkio, amatų) mokyklose.

Visos trys „Valgių gaminimo“ autorės tarpukariu studijavo Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje, kur įgijo namų ūkio agronomės specialybę.  A.Šližienę-Paškauskaitę (1913–2000 m., gim. Viešintose) po studijų dirbo pedagoginį darbą Žemaitijoje, Plinkšiuose, vėliau kartu su E. Drąsutiene ir O.Radaitienę-Šližytę (1913–1969 m., gim. kaime netoli Alantos)– aukštesniojoje Panevėžio keturmetėje mergaičių amatų mokykloje. Pokario metais A.Šližienė ir O.Radaitienė dirbo visuomeninio maitinimo srityje Panevėžyje. E.Drąsutienė iki pat pensijos dirbo „Minties” leidykloje Vilniuje.

Ši knyga neabejotinai turi išliekamąją vertę kaip pirmoji bazinė kulinarijos teorijos ir praktikos knyga Lietuvoje.