Gruodžio 5 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Saugų jaunimo spektaklis „Iš praeities į dabartį“, režisierė: Laura Šakurskytė -Žilinskienė.
„Jei jūs buvote vaikas 1970 m., 1980 m. mums sunku patikėti kaip jūs išgyvenote iki šių dienų?..“ Tokiu klausimu kreipiasi į jus spektaklio herojai, kurie kviečia jus į spektaklį su dainomis.
Šis spektaklis – jausmų archeologija, sugražins žiūrovą į netolimą praeitį kvepiančią sovietmečio ideologija, kuri palietė mūsų tėvų, senelių, o gal net mūsų pačių gyvenimus. Kad galėtume atsakyti į klausimą „Kas mes esame?“ būtina sužinoti „Kas mes buvome?“. Spektaklio herojai patiria kelionę laiku: prisimena „keturis komunarus“, apie kuriuos sužinojome iš savo tėvelių pasakojimų, to laikmečio dainas, ideologinius lozungus ir laiko dvasia keliauja iki nepriklausomybės laikų.
Spektaklyje iškeliami socialiniai ir egzistenciniai klausimai: „..kas mes? Kodėl mes tokie? Kodėl norime išvažiuoti iš Lietuvos? Kas bus jei mūsų, kaip Tautos – nebeliks? Kur viso to pradžia? Iš praeities į dabartį, o gal į ateitį?..“
Spektaklyje vaidina Šilutės rajono, Saugų miestelio jaunimas nuo trylikos iki aštuoniolikos metų. Tai antras jaunimo spektaklis. Prieš metus aktoriai dalyvavo Europos sąjungos projekte „Veiklus jaunimas“ ir vadovaujant režisierei Laurai Šakurskytei-Žilinskienei pastatė spektaklį „Vakarė Mėlyna“. Patyrę bendravimo džiaugsmą, scenos jaudulį, jaunuoliai neišsibarstė, o pakvietė dar daugiau savo bendraamžių ir savo vasaros atostogų sąskaita – repetavo, vaidino, kūrė scenarijų, bendravo apie praeitį su savo artimaisiais ir visas savo tėvų praeities jausmų archeologines iškasenas – pristato Jums spektaklyje „Iš praeities į dabartį“.
Projektų iniciatorė Saugų vaikų darželio direktorė, šeimos klubo pirmininkė Virginija Užpurvienė slapta tikėjosi, kad šie projektai suvienys jaunimą, kurį po Šilutės gimnazijas išsklaidė švietimo reformos, nes anksčiau visi jie buvo „vieno kiemo vaikai“, vaidindavo savo tėveliams ir kaimynams, Saugų mokykloje dainuodavo savo kūrybos dainas.
Šiais projektais pavyko juos suvienyti bendram tikslui – bendravimui, draugystei, ateities planams, galbūt net sustabdyti nuo planų, baigus gimnaziją – išvykti iš Lietuvos. Šiuo metu jaunimas repetuoja Evangelikų liuteronų parapijos patalpose, nes miestelis neturi savo kultūros namų, nei bendruomenės patalpų, tad Evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis ir jo žmona Laura Šakurskytė–Žilinskienė džiaugiasi, kad jaunimas pats noriai, iniciatyviai kuria ateities planus, siūlo savo idėjas ir svarsto galimybę netrukus įkurti Saugų jaunimo integracijos galimybių centrą.
Aš visuomet buvau ir būsiu pats piamrs pasiryžęs mest į Užkalnį(-o daržą) akmenį. Na gerai, tikrai ne pats piamrs, bet „aš esu vienas iš daugelio žmonių, kurių jausmai A. Užkalniui tvirtai gula kažkur tarp apatijos ir antipatijos“ neturi tokio paties oomph. Užkalnio poziciją beveik visais klausimais yra už ką kritikuoti ir yra su kaupu.Bet man yra patikę, rodos, du Užkalnio straipsniai. Viename jų autorius varė ant kalbininkų. O kitas šis, kuris, manau, pakankamai argumentuotas. Nors aš apskritai sakyčiau, jog simbolis yra simbolis ir tobulame pasaulyje nereikia iš jo daryti šventos karvės. Gaila, kad gyvename ne tobulame pasaulyje.Ar mes tikrai taip gerai gyvename, kad vienintelė mūsų problema yra kaip čia geriau ir garsiau paafišuoti paviršutinišką patriotizmą? Jei ką – nėra nieko lengviau, kaip būti paviršutinišku patriotu: pakanka labai smarkiai ir intensyviai įsižeisti dėl išgalvotos problemos. Išgalvoti problemą – kiek sunkiau nei būti paviršutinišku patriotu, bet vis tiek lengva. Pvz: Užkalnis pravažiavo raudoną. Tyčia. Reiškia negerbia LR įstatymų – jam ant jų nusispjauti, reiškia jam nusispjauti ant Lietuvos, anarchistas atsirado. Jaučiuosi įsižeidęs. Aš patriotas.Uždėjo Vyčio paveiksliuką ant kelnaičių? Baisu, Vytis juk Lietuvos simbolis, Užkalniui nusispjaut ant Lietuvos. Jaučiuosi įsižeidęs. Aš patriotas.Nes būtent tokie įsižeidimai ir nepasitenkinimas išgalvotų problemų nesprendimu ir yra svarbiausia. Tos visos kitos mūsų visuomenės bėdos susitvarkys savaime. O už jus įsižeisti, kita vertus, tikrai niekas nepajėgs. Tą galite padaryti tik jūs. Tai davai, gelbėkit Lietuvą, nes žiauriai reikia.