Argentiniečių kreditoriai ketina įvykdyti Argentinos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad prieš 15 metų jų šalyje veikusi valstybinė Lietuvos įmonė paliko milžiniškas skolas, rašo tinklalapis „fis.com“.
1982 metais valstybinė Lietuvos žvejybos įmonė „Jūra“, pavaldi Žemės ūkio ministerijai, Argentinoje įsteigė savo padalinį „Flota Estatal Lituania Jura SRL“, kurios pagrindinė būstinė buvo Lietuvoje. 1997 metų rugpjūčio 25 dieną pastaroji firma bankrutavo. Savo ruožtu ji buvo įsteigusi bendrą įmonę su argentiniečių firma „Pescar SA“, kuri 1997 metų kovo 6 dieną taip pat bankrutavo. Lietuviai pabėgo iš šalies su visais laivais ir prekėmis, Argentinoje palikdami didžiules skolas.
Netrukus iš Argentinos jie atšaukė visus darbuotojus ir pamėgino nutraukti verslo operacijas bei nusišalinti nuo susidariusių skolų.
Tokia situacija baigėsi teismu Lietuvoje, kuris kai kuriems įmonės vadovams paskyrė griežtas bausmes. Be to, kai kurie kreditoriai bylas jiems iškėlė ir Argentinoje. Dabar šis teismas baigėsi, pripažindamas 20 mln. dolerių skolą be senaties termino.
Lietuvos vyriausybė restruktūrizavo žvejybos sritį ir 2000 metais įmonę „Jūra“ panaikino. Jos turtą, įskaitant žvejybinius laivus, plūduriuojančius dokus, apdirbimo gamyklas ir šaldymo sandėlius, ji atidavė privatizuoti. Buvusioje Sovietų sąjungoje šis žuvininkystės kompleksas vadinosi „Litrybprom“.
Daug įmonės turto atiteko bendrovės „Baltlanta“ grupei, kurios laivai šiuo metu plaukioja prie Šiaurės Afrikos (daugiausia Mauritanijos ir Senegalo) krantų. Šios grupės operacijų centras įsikūręs Gran Kanarijos Las Palmo mieste. Šiuo metu jai priklauso didžiausia flotilė Baltijos valstybėse.
2004 metų gegužės 1-ąją Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Argentiniečių kreditoriai tuomet suprato, kad turėdami galutinį Argentinos teismo sprendimą, jie gali pradėti pinigų išieškojimo procesą ir įgyvendinti nuosprendį, kurio vykdymas buvo atidėliojamas dėl įvairių politinių ir komercinių priežasčių.
Šiuo metu žvejybos ir jūrų teisės srityse besispecializuojantys teisininkai nusprendė ištirti laivų įrašus ir jų variklių serijos numerius, taip pat korpusus bei kitas charakteristikas, kad įvertintų, ar jie gali būti konfiskuoti dėl „Jūros“ skolų. Taip būtų galima padaryti, nes laivui pakeitus savininką, pavadinimą, vėliavą ar registraciją, su juo susijusi skola išlieka.
Iki šiol jau buvo daug precedentų, kurie teikia Argentinos pusei optimizmo, kad jai pavyks pasiekti savo tikslus.
a norit pasakysiu kuom baigsis? 20 mln sumokes lietuvos mokesciu moketojai privatiems argentinos kreditoriams, paskui kreditoriai padarys milijono kito atkata grynais i privacia imone, kuri savo ruoztu atiduos ji tam kas prasuko reikala. Peniasimtasis kartas…nieko naujo…