Kitąmet liepą aplink sostinės Nacionalinį operos ir baleto teatrą skambės šventinės fanfaros, šlovinančios ne muzikinį, o dailės paveldą – iš ES struktūrinių fondų 4 mln. Lt. paramos gavęs Lietuvos dailės muziejus čia įrengs pasaulinės reikšmės XX a. Paryžiuje kūrusio lietuvių kilmės dailininko Vytauto Kasiulio darbų muziejų.
Muziejus duris atvers A. Goštauto gatvėje, istoriniame pirmuoju numeriu pažymėtame name, kurį 1913 m. dar Rusijos caro administracija pastatė specialiai muziejui, ir jame įkurdino Mokslo bičiulių draugiją.
Vėliau šiame name veikė Mokslo Akademijos biblioteka, po to jis buvo pertvarkytas ir virto „senuoju“ Revoliucijos muziejumi.
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Revoliucijos muziejus buvo uždarytas, o namas A.Goštauto gatvėje tapo saugykla, kur buvo laikoma 36.000 muziejinių vertybių, daugiausia archeologinių radinių.
Išskirtinės vertės amžinos atminties dailininko Vytauto Kasiulio drobių kolekcija turėtų tapti naujuoju Vilniaus kultūrinės traukos centru. Vytautas Kasiulis gimė Simno miestelyje 1918 m., balandžio 23-iąją jam būtų sukakę 90.
Menotyrininkės Laimos Bialopetravičienės žodžiais, „Vytautas Kasiulis (1918–1995) – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimo ir įvertinimo pasaulinėje meno erdvėje.“
„Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei kolekcininkai tebesaugo šio dailininko, pelnytai meno kritikų vadinto vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų, kūrinius“, — rašė ji esė „Pasivaikščiojimas Vytauto Kasiulio rojaus sodais“.
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) šią savaitę pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis su Lietuvos dailės muziejumi, kuris atsakingas už 4 mln. Lt. projekto „Vytauto Kasiulio dailės muziejaus sukūrimas, rekonstruojant ir pritaikant muziejinį pastatą Vilniuje, A.Goštauto g. 1 šiuolaikinio kultūrinio turizmo poreikiams“ įgyvendinimą.
Šiame muziejuje planuojama įkurdinti Lietuvai 2010-aisiais padovanotos ir Lietuvos dailės muziejuje saugomos 921 vertingiausiųjų kūrinių kolekciją. Šalia nuolatinės ekspozicijos čia bus pristatyta ir asmeninės dailininko studijos Paryžiuje aplinka.
Kolekciją Lietuvai padovanojo ir Lietuvos dailės muziejui velionio našlė perdavė su sąlyga, kad jie įkurs nuolat veikiantį nacionalinio statuso valstybinį Vytauto Kasiulio dailės muziejų Vilniuje.
„Ponia Bronė Kasiulienė, dailininko našlė, iš pradžių nelabai norėjo perduoti kolekciją Lietuvai, nes jau tarėsi dėl darbų nuolatinio eksponavimo Paryžiuje. Galima sakyti, laimingo atsitiktinumo dėka. Mums pavyko prikalbinti ją surengti dailininko parodą Lietuvoje“, – prisimena Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Direktoriaus pasakojimu, gavus parodos albumą skeptiškoji ponia Kasiulienė pravirko ir pažadėjo visą dailininko palikimą atiduoti Lietuvai, „jei muziejų įkursit“.
„Taip gavome daugiau, nei svajojome — ne tik Vytauto Kasiulio darbus, bet ir jo archyvą, eskizus ir asmeninius dailininko įrankius, net molbertą“, — aiškina p. Budrys.
Muziejaus atidarymas jau įrašytas į Kultūros ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos parengtą Lietuvos pirmininkavimo kultūrinių renginių programos projektą. Vytauto Kasiulio muziejaus sukūrimą ir jo atidarymą Lietuvos pirmininkavimo ES pradžioje (2013 m. liepą) palaiko ir skatina Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Prancūzai sujudo sužinoję, kad Vytauto Kasiulio kolekcija iškeliauja į Lietuvą. Švedijoje taip pat susidomėta, nes daug kūrinių likę būtent ten. Vytautas Kasiulis buvo labai populiarus Europoje. Jaučiame stiprų Prezidentės ir Kultūros ministro palaikymą. Pagaliau suprantama, kad toks kultūros centras pačioje Vilniaus širdyje turės ilgą išliekamąją vertę,“ – kalba p. Budrys.
Ankstyvieji dailininko kūriniai – dažniausiai buitinio žanro paveikslai – realistiniai, psichologiniai, su humoro elementais yra tamsoko kolorito.
Menotyrininkai nurodo, kad vėlesniuose dailininko darbuose juntama Paryžiaus įtaka, o paveikslai tampa modernistiniais, jiems būdingas lyrizmas, dekoratyvumas, šviesių sodrių spalvų koloritas, improvizacija.
Kompozicijose dažnai vaizduojami muzikantai, cirko artistai, arba šventieji: Šv. Kazimieras ir Šv. Petras, kurių figūros abstrahuotos, žaismingos, supintos arabeskomis. Visi šie personažai kuria karnavalo atmosferą.
Lietuvos dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis prisimena, kad „tarybiniais laikais visi stengdavosi kuo daugiau sužinoti apie užsienyje gyvenančius dailininkus, o Vytautas Kasiulis buvo dar ir lietuvis, nepasiekiama svajonė, bent jau tuo metu“.
Pasak p. Šaltenio, Vytautas Kasiulis buvo Paryžiaus mokyklos arba kitaip „L‘ecole de Paris“, kurios pradininkai buvo caro laikų išeiviai iš Lietuvos daugiausia žydai – litvakai, tęsėjas.
Ir Dailės muziejaus direktorius, ir prorektorius pasakoja apie Vytauto Kasiulio darbus kaip išskirtinai optimistiškus, šviesius ir linksmus, todėl patrauklius.
Vytautas Kasiulis sukūrė begale piešinių, pastelių, akvarelių, litografijų, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“ („Double vie“, 1954 m.).
Muziejuje šalia nuolatinės Vytauto Kasiulio darbų ekspozicijos, kurioje bus rodomas 791-as jo kūrinys, veiks ir dar dvi parodų salės. Jose bus eksponuojami iškilių Lietuvos emigrantų menininkų darbai. Taip pat bus įrengtas konferencijų ir kultūros bei edukacijos renginių centras, kuriame vyks seminarai ir susitikimai.
Lietuvos verslo paramos agentūros informacija
